Gyvenimas / n.h.

7 dalis

Esu suplanavusi šiek tiek. Nenoriu sedėti ištįsą dieną namie, noriu nuveikti kažką įdomaus... Bet gal geriau pabūsiu namie ir nusiūsiu foto Steisei ir Niall...
*Tuk tuk* Kažkas pabeldeno į duris.
-Sveika,-įėjo Agnė.- Kiek girdėjau susipykai su Andrėja.
-Taip. Šiektiek,-malonei nusišypsojau.
-Na nepasakyčiau to šiek tiek, ji tavęs tikrai nekenčia,- palietė savo plaukus. Buvo tyla. Norėjau sakyti tiesą- man tai visiškai nerūpi ,bet gal šį kart liežuvį palaikysiu už dantų.
-Tai nieko nepasakysi?- Nusijuokė Agnė .
-Ne... Atleisk,- pažiūrėjau į žemę.
-Tai,tiek tada... pažiūrėk į facebooką,- išėjo. Taip ir padariau, pažiūrėjau į jį. Tai buvo žiauru. Vos supratau kas vyksta- Ant mano sienos buvo gal apie 100 postų nuo nepažįstamų žmonių:
Mellisa: Tu tokia nevykelė.
Keisė: Kodėl tu atėjai į mūsų mokyklą?
Manęs tai negąsdino kol nepamačiau to:
Cara: Galėtum ir nusižudyti:)
Kodėl tai vyksta? Aš nieko nepadariau ,tik grįžau namo iš mokyklos. Juk turiu teisę mokykloje kalbėtis su vaikinu, ir susirasti naujų draugų? Verkiau. Lietuvoje- Juokinga tai sakyti ,bet buvau ta su kuria bendrauti norėjo visi, buvau populisri, bet čia- visiškas niekas.
Niekada nebuvau to dariusi nes iki šiol tai buvo kvaila ,bet dabar paėmiau peiliuką ir pjausčiausi.. Kas svarbiausia- Man patiko. Norėjau to dar ir dar, man patiko žaloti save ,man patiko tas skausmas ir tas kraujas. Juokiausi ,net nežinodama iš ko ,o postų facebooke vis daugėjo ir daugėjo.. (tai kvaila, kad ji pjaustosi, bet nieko kito nesugalvojau)
Atsikėliau ryte, tuščia. Tikėjausi kažko kaip atsikelti ligoninėje ,nes teta pamatė mane miegančią ir krūviną ir išvežė, bet taip nebuvo. Gulėjau čia -Toje pačioje lovoje,kur pamačiau tuos visus atsiliepimus apie mane. Bet kodėl aš pjausčiausi,juk gal jie juokauja? ką aš padariau? klausiau savęs žiūrėdama į tą ranką iš kurios vis dar tekėjo kraujas.
Atėjo SMS'as Nuo Kevino.:
Sveika, neklausk iš kur gavau tavo numerį..Tiesiog, sorry. negalvojau ,kad visi tavęs taip nekęs tai sužinoje. aš tik norėjau, ai,pamiršk, tikriausiai jau man atleidai...

TYLA, negalvojau nieko. Neturėjau jėgų kaltinti jo. Juk jis.. Kas jis? ką aš sau galvoju? Aš tikrai noriu mirti, mirsiu ir niekas nepastebės juk- Netikra sesė nori ,kad aš mirčiau ,Cara Nori ir visi tie žmonės to nori, o jeigu aš pati noriu- tai ne problema. Tik... Ką aš sau galvoju? Juk Niall dabar pasakytu ,kad esu tokia kvaila, bukaprotė ir tokia pasimetus ,jis mane apkabintu, o ryt jis padovanoti man pliušinį meškiuką- Tai reiškia mūsų meilę ir taiką. Nusijuokiau. Kaip aš jo pasiilgau. Kaip pasiilgau Steisės. Verkiau dar labiau.

-Galiu užeisti? Nes čia atėjo laiškas nuo ,,Draugo''.
-Kokio draugo?- Nesupratau aš Tetos Annos žodžių.
-Neparašyta, čia parašyta anonimiškas draugas.
-Duokš,- Paėmiau ir užrakinau duris.