Gyvenimas / n.h.

8 dalis

Pradarau tą laišką. :
Sveika, tikriausiai matei savo facebook sieną, ir nesupratai kas vyksta. Aš tau paaiškinsiu. Labai lengva: Niekas tavęs nemėgsta dėl to ,kad norėjai pabučiuoti Keviną, bet ne tik dėl to, dėl visko. Tu čia nereikalinga.
Ai ,yra dar kai kas: tu turi pasikeisti, turi būt kitokia, štai patarimai tau:
1.Nebūk tokia bailė.. nors kartą gyvenime pabūk drąsi.
2.Nebendrauk su Kevinu, čia svarbiausia.
3.Pakeisk savo stilių.
Taigi ,kai tai padarysi ,parašysiu ir antrą tokį laišką, o tada gal tau pavyks, kad nebesulauktum tokių postų,gal tave kažkas mėgs? Pabandyk
pasirašo: Anoniminis draugas..

Štai, Aš esu nustebus, labai. Nieko nesuprantu- kada jie spėjo parašyti laišką? Ai ,man nesvarbu. Dėl jų aš nepasikeisiu.. Man patinka būti savimi, ir mano draugams Lietuvoje patikau tokia, bet čia juk ne Lietuva. Gal tikrai reikėtu paklausyti tų patarimų?
Šiandien Penktadienis, reikia į mokyką.. Nors gal niekas nepastebės ,kad manęs nėra? o gal reikėtu nueiti ir padaryti tai ką sako anonimas- pabūti drąsiai. Gal tai ir turėjo omeny- Nueiti į mokyklą ,kai visi manęs nekenčia. Čia tikrai gan drąsus poelgis, taip ir padarysiu ,nueisiu į mokyklą.

*MOKYKLOJE*
Įkvėpiau ir įėjau į vidų. Pilna žmonių kurie žiūri į mane. Apkalbinėja ,juokiasi ir ko tik nedaro.- Kažkoks vaikinas pakišo koją,kitas atbėgęs prie nugaros užkliavo kažkokį lapuką ,kitas surėkė: Vilte,pabučiuok mane!...
Buvau prie savo spintelės kol pajučiau ,kad kažkas už manęs lenda prie mano nugaros, atsisukau, tai buvo Kevinas.
-Ant tavo nugaros buvo šis lapukas ,ant kurio užrašyta ,,Myliu Keviną'' ,-Nusijuokė jis.
-Man nejuokinga, aš tavęs nemyliu.
-Viskas gerai, lapuką nuklijavau.
-Ačiū, o dabar ko čia atėjai?
-Pakalbėti, norėjau tave pamatyti ,juk vakar sakei ,kad susitiksim čia.
-Sakiau,bet pažiūrėk ką tu padarei. per tave visi manęs nekenčia.
-Atleisk, tikrai nesitikėjau ,kad būsi tokia drąsi ir ateisi į mokyklą,- Nuleido galvą žemyn.
-Na,pati nesitikėjau,- Nusišypsojau, bet tai buvo tik apgaulė.
-Žiūrėk, ateina mano draugai, aš gal jau eisiu,- pasikasė galvą- viskas aišku ,jis vienas iš tų vaikinų kurie yra kvailiai, jam gėda su manim kalbėti prie kitų draugų.
-Gerai, iki,- nuėjau ir jis nubėgo į kitą pusę. Tik aš nežinau kur einu, tiesiog tiesiai.
-Labas labas labas, kaip sekasi?- Paklausė Agnė.
-Gerai, tau?- tariau.
-Man tai puikiai, tau gi atsitiko ne man. Žiauriai užjaučiu aš neleisiu ,kad tyčiotusi iš mano draugės.
-Nepavadinčiau to tyčiajimosi.
-Atleisk,bet tu mano geriausia draugė ir.. Oops,- užtilo,o aš tikrai nusišypsojau.
-Kaip gera žinoti ,kad turiu geriausią draugę,- sakiau su šypsena veide buvo puiku žinoti, kad galiu kažkuom pasitikėti.