Black Magic ( Draco Malfoy istorija )

Pirma dalis

Nusileidau laiptais ir pasukau link valgomojo, kuriame jau pusryčiavo tėtis.

- Labas Rytas, - garsiai pasakiau ir atsisėdau šalia jo.

- Sveika, - šyptelėjau ir toliau skaitė Magijos Žinias. Po kelių sekundžių į valgomąjį įžengė tarnaitė, nešina mano kavos puodelį.

Šiaip tėvas norėjo pasamdyti namų elfą, bet man jie pasirodė per daug mieli, tad liepiau pasamdyti, kokią užburtą žiobarę. Žinau. Keista.

- Jums laiškas, Panele, - ir moteris ištiesė man baltos spalvos laišką. Linktelėjau ir jinai paliko kambarį.

- Nuo ko? - pasiteiravo vyras. Apverčiau kitą pusę ir pradėjau garsiai skaityti:

- Addi Mistelotei, Tiragno gatvė 48, Londonas, Anglija, - perskaičiusi žvilgtelėjau į žmogų, kuris mane stebėjo. Apverčiau į kitą pusę ir pastebėjau raudoną anspaudą, kurio ankščiau nepastebėjau.

- Čia... kodėl man atrodo, kad čia Hogvartso anspaudas, - pasakiau ir parodžiau tėčiui.

- Čia ir yra jo, - pavartė akis vyras, - Jei ketini ten stoti, tai turėjai bent anspaudą atskirti.

Paskutinį jo sakinį praleidau po ausis ir greitai atplėšiau voką. Jame buvo du, perlenkti pusiau, pergamento rytiniai. Paėmiau pirmąjį ir pradėjau skaityti:

                                                  HOGVARTSO BURTŲ IR KERĖJIMO MOKYKLA

                                                                  Direktorius Albas Dumbldoras

( Merlino ordino pirmojo rango didysis magas, vyriausiasis žynys, Tarptautinės burtininkų sąjungos pirmininkas )

                     Gerbiamoji panele Mistelote,

                        Maloniai pranešame, kad Jūs esate priimta į Hogvartso burtininkų mokyklą. Kitame pergamente rasite reikalingų knygų, bei daiktų sąrašą.

                         Mokslo metų pradžia Rugsėjo 1 d. Laukiame Jūsų pelėdos ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d.

                          Pagarbiai,

                          Minerva Makgonagal

                         Direktoriaus pavaduotoja

Oh, jei atvirai, tai jau tikėjausi, kad manęs nepriims.

- Mane priėmė, - džiugiai sušukau. Mačiau, kaip nusiramino vyras, nes tikriausiai irgi galvojo, kad nebusiu priimta.

- Šaunuolė, - šyptelėjo tėtis, - Tikiuosi nebūsi išmesta, kaip iš praitos mokyklos, - žvilgtelėjo ir toliau skaitė laikraštį.

Oh, o kaip dėl praeito karto? Tai... Tiesiog atsitiko netikėtai. Ir galbūt netyčia mano burtų lazdelė užbūrė vieną iš Tikento Burtininkų mokyklos mokytojų, bet taip netyčia. Juk ne aš kalta, kad tas vaikinas, kurį norėjau užburti staigiai pasitraukė į šalį. Ar ne?

Kad ir kaip bebūtų, tai jau ne mano rūpestis.

Išgėrusi kavą, patraukiau į savo kambarį.

Dailiu raštu pradėjau rašyti, jog " Su mielu noru mokysiuosi jų mokykloje " . Įdėjau pergamento ritinėlį į voką ir padaviau Ersiui, savo pelėdai, kad nuskraidintų laišką direktoriaus pavaduotojai.

Kambaryje prabuvau dar apie valandą ir nusileidau laiptais žemyn. Neradusi tėčio pirmame aukšte, užlipau į jo darbo kambarį. Pabeldžiau ir išgirdau jo leidimą.

*************************

Žinau, kad istorija tokia keista, galbūt banali, bet whatever. Išreikškit nuomones ką apie ją galvojat ir pasakykite kas gerai ar blogai.

DALYS BUS KELIAMOS RETAI ( nebent norėsiu įkelti ankščiau )