Passion.

Part 3

Šiandien pasakius mamai, kad jaučiuosi nekaip, lieku namuose. Bijojau eiti į mokyklą ir sutikti jį. Iš pradžių nebuvo tokios didelės baimės, net ir tada kai skersgatvyje į mano galvą buvo nutaikytas pistoletas, bet po to kai James pats man pagrasino... Vis dar jaučiau kaip stipriai jo pirštai buvo surakinę mano žastus. Mamai pabeldus į  duris net kruptelėju:
- Na kaip jautiesi?- mama į kambarį atnešė puodelį arbatos.

- Nežinau..Kažkaip keistai. Gerklę skauda,- sumeluoju padėkodama už šiltą arbatą. Nemėgau meluoti mamai, ypač tada kai ji manimi tikėjo.

- Temperatūros lyg ir nėra,- susimąsčius pasakė mama laikydama savo vėsų delną ant mano kaktos,- Gal nori, kad paskambinčiau daktarei?

- Ne, mama, nejuokauk. Manau tiesiog peršalau, viskas bus gerai. Mielai eičiau į mokyklą, bet nelabai noriu ten ką nors apkosėti,- atsidūstu vis meluodama. Nepraleidinėdavau pamokų, tad manau mama leistų vieną dieną neiti į mokyklą ir be priežasties, bet jeigu pasakysiu, kad tiesiog nenoriu eiti ji pradės klausinėti kodėl. O atsakymo girdėti tikrai nenori. Vėl pagalvodama apie James žodžius, kad mane pats galėtų pasmaugti, net nusipurtau.

- Na taip..Atrodai kažkokia pabalus,- prisimerkia mama. Tikrai ne dėl peršalimo,- Einu ruošti vakarienės,- pasakius atsistojo ir dar kartą mane nužvelgus išėjo iš kambario.

"Niekam tu nieko nesakysi , supratai? Negrįšiu ten net jei reikės tave pasmaukti savom rankom. NEGRĮŠIU".. Ar tai reiškia, kad James jau yra buvęs kalėjime? Už ką? Galbūt dėl narkotikų platinimo? O gal.. žmogžudystė? Pagalvojus apie tai staigiai papurtau galvą. Ne.. jeigu jis būtų kažką nužudęs, tai tikrai nevaikščiotų sau ramiai mokyklos koridoriais. Tiesa? Susiraukus vis mąsčiau apie tą galimybę, bet staigiai išgirdus suvibruojantį telefoną vos neišpilu savo arbatos.
Išlipus iš lovos perskaitau gautą pranešimą.

*Žinau, kad galvoji apie mane*

Nežinomas numeris. bet greičiausiai jau žinojau nuo ko žinutė, tik iš kur jis gavo mano numerį? Staiga telefonui vėl suvibravus, net pametu jį ant žemės. Velnias. Šį kartą kažkas skambina. Ak, tai tik Maya. Palengvėus atsiliepiu.

- Labas, Maya,- atsidūstu, bet jai nieko neatsakius tiesiog pati pradedu kalbėt,- Nepatikėsi kas man nutiko... Atsimeni tą vaikiną, James? Kvailas klausimas..aišku, kad atsimeni,- susivokus, kad Maya tikrai ilgai nepamirš šito prakeikto vardo mintyse susikeikiu,- Na, žodžiu, žinojom, kad jis visiška padugnė, bet tu net neįsivaizduoji...- nutęsiu, bet merginai man vis nieko neatsakius susiraukiu,- Maya..? Tau viskas gerai?

- Kaya, Kaya..- išgirdusi tikrai ne Mayos balsą, net prisėdu ant lovos pajusdama kaip aptemsta akyse,- Maniau mes susitarėm.

- Iš kur gavai Mayos telefoną?- paklausiu tvirtu balsu. Net pati savim nusistebėjau, kad balsas nei kiek nesudrebėjo ir skambėjo tvirtai kaip niekad.

- Dabar nebegaliu tavim pasitikėti,- apmaudžiai pasako James,- Tai ką gi man teks su tavim daryti? Prisimeni ką sakiau vakar? Paleidai savo liežuvėlį, Kaya...įdomu kiek tavo gležnas kaklelis atlaikytų,- lyg mąstytų nutęsė vaikina,- na gerk savo arbatą, meile, susimatysim rytoj.

- IŠ KUR..- nutęsiu, bet nespėjus užbaigti vaikinas padėjo ragelį. Staigiai užsirakinus duris prieinu prie lango ir pažiūriu pro jį. Ar jis mane stebi ? iš kur žino, kad geriu arbatą? Dar kartą patikrinus ar durys tikrai užrakintos atsisėdu ant lovos nervingai trepsėdama koja. Vos nenukrentu nuo lovos išgirdusi, kad atėjo pranešimas.

*Tik klausimas..ar ką tik užrakinus duris apsisaugojai nuo manęs, ar tiesiog užsirakinai kambaryje su manimi?*

Širdis taip daužėsi, kad atrodė, jog netelpa krūtinėje. Apsidairius staiga sustabdžiau savo žvilgsnį ir pakėliau akis į spintą. Negali būt, tiesa? Juk tai neįmanoma... Tankiai alsuodama lėtai ištiesiau savo drebančią ranką ir suėmiau už spintos rankenos.