Passion.

Part 2: Jausmai

Šiandien namuose apsirengiau juodai - Juodi džinsai , juoda maikutė ant kurios sudribęs juodas per didelis džemperis , juodi kedai ir žinoma ant galvos tūno juoda kepurė su snapeliu. Galima sakyti po mokyklos koridorius vaikštau kaip šmėkla bijodama sutikti JĮ. Vis dairydamasi manau atkreipiu dar daugiau dėmesio , bet negaliu susivaldyti . Net pamačius bet kokį vaikiną su odine striuke bėgu į kitą mokyklos galą , nes būtent tokį apdarą nešioja James. Vienu momentu kai bėgau nuo nepažįstamojo su odiniu švarku atsitrenkiau į būtent tą vaikiną nuo kurio ir turėčiau bėgti . Atrodė širdis iššoks iš jai skirtos vietos , o jis tik stovėjo ten , išsišiepęs kaip visada , suėmęs mane už pečių , nes per susitrenkimą vos nenukritau. Tik gavus progą atsitraukiau ir pabėgau į klasę . Žinau , kad elgiuosi protingai jo bijodama , juk jis greičiausiai turi ginklą ir galėtu mane nužudyt. Bet gal aš perdedu ? Jis juk dar tik lanko mokyklą... Užsigalvojusi nepastebėjau kaip prasidėjo pamoka ir likau viena koridoriuje, atsidusus pasileidau link reikiamo kabineto kai staiga pajutau timptelėjimą už rankos . Nenorėdama pargriūti žengiau link tos pusės kur jaučiau tempimą ir kruptelėjau kai išgirdau trenksmo garsą . Tamsa . Nieko nematau , nieko negirdžiu ir nieko nejaučiu , tik kai nugarą išpila šaltas prakaitas . Ranka pradedu ieškoti durų rankenos , bet staiga ją kažkas sugriebia . Išsigandus cyptelėju :

- Sveika , meile ,- išgirstu patenkinta James balsą . Dar labiau išsigąstu ir net nieko nematydama nujaučiau , kad jis šypsosi.

- Ko tu nori ? Išleisk mane ,- tvirtai pasakau nors balsas ir drebėjo . Užsimerkiau nes ir taip nieko nemačiau.

- Aš? Aš noriu tik tavęs . Esu turėjęs kone kiek vieną merginą mokykloje , o tavęs ne , man tai nepatinka ,- vaikino balsas sugriežtėja.

- Ir neturėsi tad atšok . Neprasidedu su nusikaltėlis .

- Man atrodo tu neprasidedu su niekuom ,- pajutau kaip jo lūpos atsiduria ant mano kaklo. Pasimuistau , bet jo tvirtos rankos sulaiko mane,- Ar tu dar nekalta , meile ?

Nustembu nuo tokio klausimo . Koks jo reikalas ? Ar pasirodysiu kaip nevykėlė jei pasakysiu -taip?

- Ne tavo reikalas , asile . Atstok nuo manęs ,- dar pikčiau pasakau ir pasimuistau.

- Oh.. kokia drąsa. Juk jaučiu kaip dreba tavo kinkos ,- po šių žodžių vaikinas suima mano šlaunį ir aš įsitempiu. Širdies ritmas padažnėja . Ar aš bijau ar.. jaudinuos ? Jo nykštys pradeda 'paišyti' ratus ant mano vidinės šlaunies dalies.

- Pasakiau atšok. Aš vis tiek papasakosiu apie tave policijai,- po šitų žodžių vaikino pirštas sustoja ir galva pasitraukia nuo mano kaklo. Vaikinas su trenksmu priremia mane prie durų.

- Niekam tu nieko nesakysi , supratai? Negrįšiu ten net jei reikės tave pasmaukti savom rankom. NEGRĮŠIU ,- vaikinas piktai vos ne surėkia , kad man net keliai sulinksta . Šio metu net džiaugiausi , kad James mane taip tvirtai laiko , nes garantuoju jog būčiau suglebus prie durų.

- Niekam nieko nesakysiu ,- paklusus spigiu balsu pasakau ir užsimerkiu.

- Gera mergytė. Man patinka kai manęs bijai, kai man paklusti,- jo ranka nubraukia man ant veido užkritusią sruogą ,- Jeigu paklusi man viskas bus gerai.

- Paklusiu ,- palinksiu tvirtai pasakydama ir suvirpėdama kai vaikinas pakiša savo šiltą ranką man po maikute,- Sakiau atstok nuo manęs !- piktai pakartoju suimdama jo ranką, bet jis jos net nekrustelėjo.

- Kažkas man sako , kad tu to nenori..- pasitikintis savimi James pasako ir pasilenkęs mane pabučiuoja . Keista... iš vaikino tikėjausi tik tais bejausmio , šiurkštaus bučinio, bet šis buvo aistringas ir tuo pačiu švelnus . Net priverstinas atsakyti , bet susivaldžius to nepadarau - atstumiu vaikiną nuo savęs .

- Viso , meile ,- vaikinas skardžiai nusijuokia,- Ir žinau ,jog norėjai atsakyti į bučinį ,- pasilenkęs vaikinas sušnabžda man į ausį  ir išeina iš mokyklos sandėliuko.

Nugara atsirėmus į sieną nuslystu ja ir atsisėdu ant žemės susiimdama už galvos

- Kur tu įsivėlei , Kaya ?- sumurmu pati sau ir šoktelėju iš vietos kai durys prasidaro

- Kaya tau viskas gerai?- atpažinus Luke atsikvepiu . Luke buvo labai geras vaikinas ypač man . Na jis buvo Mayos brolis , galbūt jautė pareigą ginti ir mane?

- Taip , Luke , viskas gerai tik suskaudo galvą ...

- Tave palydėti iki seselės ?- maloniai pasidomėjo jis.

- Ne ne .. man jau praėjo . Eisiu į klasę ,- nesulaukus atsako išėjau iš sandėliuko ir sugaudžiau orą. Gyliai įkvėpus užeinu už kampo kur stovėjo JIS. Pasirėmęs į spinteles į mane spoksojo James. Šypsena tiesiog rėžė jo veidą , bet akys atrodė susidomėjusios , lyg žiūrėtu į kažką ko niekada nėra matęs . Lyg į eksperimentą kuris nesitikėjo , kad bus sėkmingas , bet jis pasisekė . Neperprantu jo žvilgsnio , dievaži neperprantu jo viso , tik žinau , kad turiu jo bijoti...