Širdies trauka

10 skyrius - Džuliano nakvynė

Evelinos paskutiniai laisvės metai ėjo labai greitai. Jai to nesuvokiant, jau buvo gruodis, ir iš dangaus krito pirmasis sniegas. 

Beveik keturi mėnesiai praėjo nuo Redfernų skandalo paviešinimo pradžios. Evelinos tėvas buvo teisus, sakydamas, kad karalius norės, kad egzekucija būtų visur viešai skelbiama ir priversta atrodyti taip, lyg jis visa tai darytų dėl žmonių gerovės, o ne dėl savo paties vidinių kovų. 

Beveik keturi mėnesiai praėjo nuo tada, kai Redfernų šeima, įskaitant ir Trojų, nekreipiant dėmesio į jo silpną ir nukankintą tuometinę būseną, buvo suimti. Buvo daugybė šeimos interviu, tiesiogiai transliuotų per televiziją, ir visa žiniasklaida kalbėjo apie šį įvykį. Pasirodo, kad Redfernų egzekucijos skandalas buvo daug didesnis, negu kas galėjo įsivaizduoti. Tai buvo labiausiai per televiziją platinta ir žiūrėta byla per šimtmečius. 

Beveik keturi mėnesiai praėjo nuo dienos, kai Haris išgelbėjo Evelinos gyvybę tiesiai nuo mirties durų slenksčio.... ji daugiau nebematė jo nuo tos dienos.

Taip pat praėjo beveik keturi mėnesiai nuo paskutinio karto, kai Evelinai teko matyti Džulianą. Nors jis vis dar jai ir jos šeimai siuntė brangias dovanas, jis nebandė su ja susisiekti ir neatsiuntė jai nei laiškų, nei raštelių.

Evelinai jo dėmesio trūkumas ties ja atrodė kaip likimo skirta dovana. Tai buvo vienintelis dalykas, kuris jai leido miegoti naktį. Ji tikėjosi visa širdimi, kad jis nustos ja domėtis, ir galiausiai nebenorės, kad ji vyktų gyventi į karališkuosius rūmus kai taps pilnamete. Ji meldėsi iš visos širdies, kad Džulianas iš tikrųjų nejaustų jai jokių jausmų ir kad Redfernų skandalas nebūtų kilęs dėl jos kaltės - nors visi žinojo, kad visa tai dėl jos.

Redfernai buvo laikomi kaliniais lordo Markuso požeminiuose kalėjimuose, ir dėl Evelinos ir Alisos artimų ryšių, ji galėjo karts nuo karto aplankyti Trojų ir jo šeimą, kartu su savimi atsinešdama ir švarių drabužių bei brangaus maisto. Lordas Markusas žinojo apie jos vizitus, bet žiūrėjo į visa tai su viena akimi atmerkta, o kita - užmerkta; leisdamas vizitams tęstis, nepranešdamas apie juos karaliui. 

Gerda vis dar nekaip elgėsi su ja, bet nuo dienos po Evelinos gimtadienio ir jos dingimo, Gerda su ja elgėsi gražiau - vis dar šaltai - bet gražiau su Evelina. Jaunoji Blekburn labai vertino kiekvieną savo sesės mažytį mandagumo ar gerumo ženklą ties ja.

Gruodžio pirmą gyvenimas Evelinai atrodė beveik normalus - ne įprastas, kaip prieš Džulianui pasirodant jos gyvenime, bet normalus tiek, kiek jis galėjo būti tokiomis aplinkybėmis. Baimė ir nerimas dėl jos aštuonioliktojo gimtadienio ir Džuliano ėmė blėsti po tiek laiko, negaunant jokių žinių iš jo...

Gruodžio pirmąją dieną, kai pirmoji snaigė prilipo prie šaltos žemės šalia Blekburnų dvaro, kai visa šeima jau buvo pradėjusi jausti ateinančios žiemos ir švenčių nuotaiką, tvyrančią ore, įvyko tai, kas neišvengiama, ir pas juos namuose vėl apsilankė vampyrai. 

Bet šįkart tai nebuvo bet kokie vampyrai; tai buvo pats Džulianas, karalius, pabeldęs į Blekburnų namų duris... Perspėjantis apie tai laiškas buvo pristatytas Džonatonui Blekburnui lordo Markuso, tos pačios gruodžio pirmosios rytą, informuojantis jį ir jo šeimą, kad karalius atvyksta į miestą, kad teisėjautų Redfernų bylos paskutiniame teisme.

Ir Džulianas kartu su visais savo patarėjais viešnagės metu apsistos pas Blekburnus. 

________________________________________________________________________________

- Tu darai klaidą, atvykdamas čia, aš nežinau, ką tu planuoji, bet tai tikrai nesuveiks, - Haris pasakė Džulianui, juodajam limuzinui parkuojantis Blekburnų dvaro kieme. - Būk atsargus, kalbėdamas su ja. Kartais, kai mergina atrodo stipriausia, ji viduje jaučiasi bejėgė, tik niekas to nesuvokia.