Apdovonota įvairiais talentais, Eva ypač puikiai mokėjo savo talentus panaudoti savo darbe - dalyvauti įvairiuose misijose ir galiausiai sugauti blogieti. Viena diena lyg iš giedro dangaus, mergina sužino, kad į jos dedektyvini gyvenimą įsiveržia...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Prakaituojančiais delnais ir besidaužančia širdimi, stovėjau prie viršininko kabineto ir nedrįsau užeiti.
Visą kelią kol važiavau galvoje susikūriau tris scenarijus kurie baigdavosi taip pat - viršininkas piktas mane išmeta iš kabineto ir pasako, kad aš atleista tada atsiklaupiu prieš jį ir verkdama imu jo maldauti, kad jis man suteiktų antrą šansą. Nenoriu būti atleista, nes šis darbas vienintelis yra kuriame jaučiuosi lyg savo namuose netgi gal geriau nei savo namuose. Girdžiu, kaip viršininko kėdė girgžda, užmerkiu akis, kad galėčiau sukaupti ryžto ir užeiti į viršininko kabineto ir jo atsiprašyti. Atsiprašyti už sugadintą misiją kurią jis paskyrė man, nes manė, kad aš su šia misija susidorosiu. Suskausta širdį supratus, kad nuvilsiu savo viršininką ir kitus dirbančius čia.
Gera minutę pastovėjusi užsimerkus galiausiai atsimerkiau ir giliai įkvėpusi, nepabaladojusi įžengiau į viršininko kabinetą.
Jis sėdėjo prie stalo ir skaitė priešais išsklaidytus dokumentus. Iš įsitempusios kūno kalbos sprendžiu, kad jis susikaupęs. Jo žili plaukai buvo šlapi nuo prakaito, nes šiame aukšte visada būna velniškai karsta.
-Maniau, kad šiandien ne sugrįži į darbą - pasakė jis ne pakeldamas akių.
Vien nuo jo linksmo balso pasidarė negera supratus, kad pasakiusi apie misijos žlugimą sugadinsiu jo gerą nuotaiką. Jis labai retai būna geros nuotaikos, nes dažniausiai jis turi problemų su savo dukra Klara, kuri yra paauglė ir maištauja, kad sulauktų jo bei jo žmonos dėmesio.
Neišgirdęs atsakymo viršininkas pakėlė galvą. Prisimerkęs pažvelgė į mano akis ir šitokiu gestų davė suprasti, kad nori, kad prakalbėčiau.
-Atsiprašau, kad sugadinau misija kuri buvo labai svarbi. Nesitikėjau, kad jis taip greitai išeis iš tanais - tariau ir po to nurijau seilės ir pažvelgusi į jį mačiau tik tuščią žvilgsnį. Tiesa pasakius per tiek metų kiek čia dirbu nesu mačiusi jo kitokio žvilgsnio, tikriausi jis nenori savo darbuotojoms parodyti savo kitokią puse, ir jį kuo puikiausiai suprantu, nes jei aš būčiau jo vietoje elgčiausi tai pat.
-Misija ne žlugo, rytoj vakare tu su juo susitiksi kavinėje, todėl eik iš mano kabineto ir vyk namo bei gerai pailsėk nes rytoj laukia dar sunkesnė diena nei šiandien - tai pasakęs jis nuleido savo žila galvą ir nuo stalo pasiėmė saldainį ir jį atsilupęs įsimetė į burną.
Nuo širdies atrodo nusirito didžiulis akmuo ir pasijuto toks palengvėjimas, kad nesusitvardžiau ir nusišypsojusi pribėgusi prie jo kėdės pasilenkusi apsikabinau. Viršininkas iš pradžių buvo sutrikęs, bet po to uždėjo savo raukšlėtas rankas ir paplekšnojo porą kartų su jomis man per nugarą.
-Iki rytojaus , viršininke - besi šypsodamasi atsitraukiau nuo jo ir nelaukiau kol jis papasakos ką nors išėjau iš jo kabineto ir vis dar su šypsena veide patraukiau link laiptų kurie veda į pirmą aukštą.
