9 Dalis

247 23 0
                                    

Ten buvo vaikinas su džinsais ir juoda maikute trumpomis rankovėmis

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Ten buvo vaikinas su džinsais ir juoda maikute trumpomis rankovėmis. Rankoje laikė suspaudęs raudoną širdies formos dėžutė ant kurios buvo juodu šriftu užrašyta "Amore". Širdis apmirė ir atsitūpusi priliečiau jo petį tikėdamasi, kad visgi jis gyvas.

-Tau viskas gerai? Ar tu gyvas? - paklausiau vaikino, kuris atrodė labai ramus ir tai privertė per kūną nubėgti baimės šiurpuliukams.

Palietus jį pirštais, pasirodė, kad jis šiltas, bet negalėjau užčiuopti pulso. Užgniaužė gerklę, pradėjo trukti oro pamačius didelė kraujo balą.

Atsisėdau šalia jo užsimerkiau nes pradėjo suktis galva, stengiausi išlikti rami, bet nelabai pavyko. Privalau jį išgelbėti, negaliu leisti dar vienam žmogui mirti dėl to, kad nesuteikiau jam Pagalabos.

-Jei dar esi gyvas, prašau laikykis - sumurmėjau ir pakilusi nubėgau į namo vidų. Nubėgusi į virtuvę drebančiomis rankomis suėmiau laidini telefoną ir surinkusi reikiamą numerį paspaudžiau skambinti.

Trūkčiojančiu balsu dispečeriai pasakiau savo vardą bei adresą. Nuojauta kužda, kad tas vyras negyvas, bet nenoriu prarasti vilties, kad jis gyvas ir, kad atvykus greitajai, ligoninės darbuotojai jam išgelbės gyvybe.

Kai dispečerė patikino, kad greitoji jau pakeliui, padėjau ragelį ir pradėjau atlikinėti kvėpavimo pratimus kuriuos iš mokino mano buvęs partneris Maksas. Prisiminus Maksą taip stipriai širdį suspaudė, kad iš lūpų išėjo dejonė.

-Prašau, Maksai padėk man būdamas iš dangaus -sumurmėjau ir persi braukusi per plaukus išbėgau į lauką ir atsisėdau šalia vaikino kūno. Pakėliau juodą maikute ir pasimatė keli gilūs dūrimo žaizdos. Kraujas vis dar bėgo, greitai nusimoviau maikute ir ją priėjusi prie jo žaizdų su suspaudžiau jo žaizdas.

-Prašau, nemirk - pradėjau jo maldauti, pažvelgiau į jo veidą ir pamačiusi jo veidą supratau, kad jau per vėlu. Jis tikrai negyvas. Širdį užliejo didelis skausmas, nusivylimas ir neapykanta sau. Aš ir vėl nesugebėjau padėti žmogui.

Nugara atsirėmiau i duris, su lenkusi kojas prisitraukiau prie krūtinės ir nuleidau galvą. Bandžiau save tikinti, kad jei ir būčiau jį suradusi anksčiau jis dėl tokių žaizdų būtų išgyvenęs tik kelias minutes. Skruostais nuriedėjo sūrios ašaros kurių nelaikiau, nes žinau, kad išsiverkimas nors kažkiek padės nusiimti kaltę kurią dabar jaučiu. Išgirdusi artėjančias sirenas nusivaliau ašaras, bet vos nusivalius skruostais vėl pradėjo riedėti sūrios ašaros. Išgirdusi artėjančius žingsnius - sunkius ir ryžtingus supratau, kad artėja policininkai.

Pirmiausia pasirodė para-medikai, trys aukšti, savimi pasitaikantys vyrai pritūpė prie kūno. Šviesių plaukų savininkas ištiesė ranką ir tikrino pulsą, tada giliai atsiduso bei pažvelgė į kitus du stovinčius vyrus ir papurtė galvą.

*****************

Sėdėdama virtuvėje atsakinėjau į policininkų klausimus, policininkai buvo man nematyti ir pažįstami, todėl jie nežino, kad esu detektyvė, o ir jiems to nesakiau, nes gėda pripažinti, kad būdama detektyvė nesugebėjau padėti žmogui. Nuo jų klausimų ir minčių apie negyvą vaikiną sukasi galva be sustojimo.

-Ar pažinojote auka? - paklausė policininkė.

Jos plaukai buvo tamsūs ir siekė vos pečius, žalios akys žvelgė į mane rimtu, bet tuo pačiu ir užjaučiančiu žvilgsniu priešingai nei jos partneris. Jos partneris žiūri į mane šaltomis akimis. Tikriausiai mano, kad tai aš nužudžiau ta vaikiną. Vaikiną kurio nepažįstu ir nesu mačiusi. Tiesa pasakius, kaip pažvelgiau į jo veidą nelabai įsižiūrėjau jo veido bruožus, tik įsidėmėjau baltą lyg popieriaus odą ir užmerktas akis.

-Ne nepažinojau, aukos - tyliu ir virpančiu balsu pasakiau. Mergina palinkėjo ir tai užsirašė į mėlyną sasviunį.

Kaip norėčiau, kad tai būtų tik kvailas, skaudus, žiaurus sapnas. Užmerkiau akis ir po kelių sekundžių Atsimerkusi nusivylusi atsidusau pamačiusi vis dar stovinčius policininkus. Visgi tai ne sapnas, o baisi realybė.

-Suprantu, kad esate šokiruota, bet pabandykite nusiraminti - mergina nusišypsojo nuoširdžia šypsena, bet ta šypsena nepadėjo man nusiraminti. Tikriausiai padės nusiraminti tik sporto salė, kurioje galėsiu išlieti savo pyktį, nusivilimą savimi.

Drebančiomis rankomis į rankas paėmiau puodelį ir kai norėjau prisidėti jį prie lūpų jis iškrito iš rankų, nukritęs ant grindų sudužo. Mano mylimiausias rožinis su šuniukais puodelis sudužo. Sukandau stipriai apatinė lūpą, kad ne pradėčiau įstreikuoti dėl puodelio. Tas puodelis nėra paprastas, jį man padovanojo tėtis, velentino progą, kaip man buvo devyniolika. Ši dovana buvo jo paskutine, paskutinė prieš jo mirtį.

Pastebėjusi, kad policininkė pritūpusi rinka šukės greitai pašokau nuo kėdės.

-Prašau išeikite iš mano namų! - sušukau ir atsitūpusi prie jos išplėšiau šukes iš jos rankų.

-Gerai, jei dar ką nors prisiminsite su siekite su mumis, savo numerį užrašiau ant lapelio, o lapelį padedu ant stalo - tai pasakiusi policininkė su savo partneriu po kelių sekundžių išeina palikdami mane vieną prie šukių.

Skruostais nurieda sūrios ašaros, jau net imu erzintis dėl to, kad šiandien tiek daug verkiu. Po nosimi sau sumurmu, kad turiu susiimti, skruostus drėgnus nusivaliau su alkūnė ir greitai surinkau šukes. Atsistojau šukes padėjau ant stalo, nežadu jų išmesti, nes viliuosi, kad eis sulipdyti atgal šukes, o jei ir neis vis tiek šukes pasiliksiu tikrai neketinu išmesti savo tėčio dovana. Nuėjusi iki spintelės kurioje yra sudėti Bliūdeliai ir įvairaus dydžio maišeliai, paėmiau per matomą maišelį ir šukes sudėjau i jį. Su maišeliu rankose nuėjau į savo kambarį, maišelį padėjau ant lovos, o pati nuėjusi nuo sienos nukabinau paveikslą. Pasirodžius seifui su vedžiau kodą kurį sudaro kelios raidės ir keli skaičiai. Atidariusi seifą nuėjusi paėmiau maišelį su šukėmis ir maišelį įdedu į seifą, kuriame yra dėžutė su įvairiais papuošalais, voku kuriame yra pinigai bei pistoletas. Uždarius ir užrakinusi seifą, uždėjau paveikslą.

Paveikslas buvo vidutinio dydžio, jame buvo nupiešta rami jūra, jūroje buvo trys žmonės : moteris juodais banguotas plaukais, rudomis akimis bei putliomis lūpomis. Vyras kuriame iš priekio švietė plike, nes plaukai yra tik keli ant nugarinės pusės , rudos akys bei plati šypsena veide. Mergina juodais banguotas plaukais, rudomis akimis, bučiuojanti vyrui į skruostą. Šį paveikslą nupiešiau, kaip man buvo aštuoniolika.

Vėl pajutusi skruostais riedančias ašaras garsiai atsidusau ir nesivarginusi jas nusivalyti nusukau žvilgsnį nuo paveikslo, visada pažvelgusi į jį suprantu kokia buvau tada laiminga, o dabar jaučiuosi vieniša, nes nors ir, kaip bandau sau prisipažinti, kad nuovadoje dirbantys žmonės yra man, kaip šeima taip nėra, nes vis tiek giliai viduje žinau, kad mano šeima tėra likusi mama su kuria po tėčio mirties nebe labai bendrauju.

Triukšmas sklindantis iš virtuvės pažadino mane iš minčių. Greitai išbėgau iš kambario su greitai besiplakančia širdimi. Ne jau to vyro žudikas atėjo dabar manęs? Įžengusi į virtuvę radau ją tuščia, bet ant stalo buvo padėtas raštelis. Nurijau susikaupusį seilių gumulą bei pažvelgiau į raštelį. Žodžiai buvo parašyti raudona spalva, ir ši spalva man priminė kraują, ir tai privertė mane sunerimti.

"9 dienos be liko brangu-te. Kiekvieną dieną iki paskutinės dienos tau bus lygus pragarui. Ar patiko šiandienos mano staigmena?"

Kelias sekundes žiūrėjau į laiškelį tekstą šokiruota ir galvoje pradėjo sukti įvairios mintys kurios tikrai nebuvo labai jau geros. Po galais ar tas žmogus kuris man grasina nužudė rastą vyrą? Šaltas prakaitas išmuša, greitai pasidarė karšta ir nespėjau ryti seilės, kurios leido suprasti, kad kuo greičiau reikia bėgti į tualetą. Greitai nubėgau į vonią ir suklupusi prie klozeto pakėlusi dangtį, pasilenkusi ištuštinau skrandį. Su delnu nusivaliau lūpas, nuleidau vandenį ir atsirėmusi į sieną užmerkiau akis jausdama, kaip kūną krečia šaltis.

Noriu pranešti, kad trijų dalių, dalys yra pakeistos 😊ačiū, kad skaitote, man labai daug ką reiškia jūsų skaitymas palikimas žvaigždutė ir komentarą 😊❤️





NusikaltėlisWhere stories live. Discover now