Apdovonota įvairiais talentais, Eva ypač puikiai mokėjo savo talentus panaudoti savo darbe - dalyvauti įvairiuose misijose ir galiausiai sugauti blogieti. Viena diena lyg iš giedro dangaus, mergina sužino, kad į jos dedektyvini gyvenimą įsiveržia...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Mano darbas yra atskleisti nusikaltimus ir suimti blogiečius, todėl žinau, kad gyvenimas kupinas pavojų. Tačiau žinojimas ir pačiai tai patirti visai kas kita. Drebančiomis rankomis su spaudžiau laiškelį ir pažvelgiau į bosą kuris žaliomis akimis žiūrėjo į mane, jo žvilgsnyje mačiau nerimą ir susirūpinimą, o nebe pyktį kurį mačiau prieš kelias minutes.
-Nesuprantu - sumurmėjau ir atgniaužiau kumštį ir numečiau laiškelį ant stalo, nusikaltėlis norėjo pažvelgti kas ten parašyta, bet neleidau, nes greitai laiškelį pagriebiau nuo stalo ir pakilusi nuėjau prie šiukšlėdėžės kuri yra prie kabineto durų ir laiškelį išmečiau.
-Jis tau grasina - tarė viršininkas. Drebančiomis rankomis persibraukiau per plaukus ir garsei atsidususi nuėjusi atsisėdau atgal į savo vietą.
-Supratau iš lapelio turinio - girdėjau net pati, kaip mano balsas virpa nuo jausmų kuriuos dabar jaučiu. Nurijau susikaupusias seilės. Dabar norisi klykti, daužyti viską ir tuo pačiu verkti dėl panikos kurią jaučiu, bet negaliu. Negaliu pasirodyti silpna prieš savo viršininką ir nusikaltėlį, kuris yra dabar mano partneris. Partneris kurio noriu atsikratyt, ir jei parodysiu, kad esu išsigandusi jis supras, kad aš nesu tokia kieta, kokia prieš jį esu.
-Kas tame lapelyje parašyta? - nusikaltėlio balse girdejosi smalsumas. Susiraukusi pažvelgiau į jį ir jis mėlynomis akimis pažvelgė į manasiąs. Jam pasisekė, kad turi tokias ryškias mėlynas akis į kurias tik pasižiūrėjus pasijunti lyg stebėtum vandenyną. Tikriausiai vien dėl tokių jo akių grožio merginos lipte lipa ant jo.
-Ne tavo reikalas kas jame parašyta ir išvis galėtum mane palikti ramybėje -pasakiau pro sukastus dantis ir nusisukusi nuo jo pažvelgiau į viršininką kuris persibraukė su delnu per žilus plaukus ir iš stalčiaus išsitraukęs saldainių maišelį jį padėjo ant stalo.
-Ar žinote kas jį atsiuntė? - paklausiau viršininko, kuris išsilupo saldainį ir raudoną žėlinį saldainį įsimetė į burną ir jį pradėjo kramtyti.
Nusikaltėlis pasilenkė ir iš maišelio pasiėmė saldainį ir už tai sulaukė pikto viršininko žvilgsnį. Jisai išsigandęs padėjo saldainį į vietą ir dėl to nesusilaikiusi garsei nusikvatojau.
-Tu toks bailys - kvatodamasi pasakiau ir po kelių sekundžių nusiraminau. - taigi ar žinote kas jį atsiuntė? - vėl paklausiau viršininko.
-Ne nežinome, jį radau padėda ant tavo kabineto stalo. Kameros įrašus peržvelgiau ir jos nerodė, kad kas nors būtų be tavęs įėję į kabinetą.
Garsei atsidusau dėl to išgirdusi ir pakilau nuo kėdės ir priėjusi prie šiukšledezes išsitraukiau lapelį ir atsisukusi, susiraukiau dėl nusikaltėlio žvilgsnio. Jis mane taip nervina. Jis atrodo, kad suprato, kad jis mane nervina, nes jo veide atsirado pašaipi šypsena, kuri privertė mano kūnu pereiti dideliam susierzinimui.
-Išsiaiškinsiu pati kas tas žmogus. Ir būtų malonu jei daugiau neiimtumet laiškus nuo mano stalo - tariau be jokių emocijų balse ir išėjau iš kabineto dar girdėdama, kaip nusikaltėlis garsei nusikvatoja.
