Drugs // 1D

6 Dalis

- Ar .. Ar jūs Lou Atkin? – nedrąsiai paklausiau.
- Na iš tiesų mano pavardė Teasdale, bet tuoj busiu Atkin. - ji nusijuokė.
- Aš nežinau kaip jums visa tai paaiškinti. – atsidusau. – Tiesiog pažiūrėkite. – atkišau jai tą lapą.
Lou nepatikliai į mane pažiūrėjo ir paėmė lapą. Kuo toliau ji skaitė tuo labiau jos akys plėtėsi. Galiausiai ji baigė skaityti ir padėjo mergaite ant žemės. Lou tiesiog mane stipriai apkabino ir suspaudė glėbyje. Aš nedrąsiai apkabinau ją taip pat.
- Dieve, Lile kaip aš laukiau šitos akimirkos! Laukiau kol pagaliau tu pasirodysi mano gyvenime. Daugiau niekada neprarasiu tavęs! – kalbėjo ji atsitraukusi, jos akyse kaupėsi ašaros.
Nusišypsojau. Nors kažkam aš rūpiu.
- Užeik brangioji. – ji praleido mane.
Vos užėjau į vidų ji uždarė duris, tarsi bijodama, kad pabėgsiu. Bet aš net neturėjau minties apie pabėgimą, kai radau savo tikrą mamą kuri mane myli. Lou liepė nusimauti man batus ir nusivedė mane į virtuve. Sau pasidarė kavos, man ir mažajai mergaitei įpylė sulčių.
- Koks jos vardas? – paklausiau žiūrėdama į tą mielą būtybe.
- Lux. Ji tavo sesuo. – Lou nusišypsojo.
Mano akys išsiplėtė. Aš turiu mažą sesute. Tai taip nuostabu.
- Na Lile, papasakok apie save. Noriu žinoti apie tave viską. – prisėdo šalia manęs mama. Drąsiai galiu ją taip vadinti.
- Aš net nežinau ką sakyti. Na aš turėjau brolį, netikrą. Mus kartu įsivaikino. Jo vardas Sam. Mūsų tėvai yra labai blogi žmonės. Jie girtuokliai. Kiauras dienas sėdi namuose ir gerdami alų žiūri televizorių. Tai jų kasdienybė. Jie mane dažnai mušdavo. Sam mane užstodavo, bet gaudavo pats.
- Užjaučiu mieloji. – Lou padėjo savo puodelį ant stalo ir apkabino mane.
Dvejojau ar jai pasakoti apie mokyklą. Apie patyčias, apie vagyste, Max, slėptuve ir visą kitą. Gal vertėtų..? Juk ji mano mama.
- Manau, kad tau skaudu kalbėti apie praeitį. Tiesiog pamiršk tai ir viskas, o jeigu norėsi ką nors pasakyti, drąsiai kreipkis. Aš tau padėsiu.
- Aš norėjau paklausti. Kaip aš atsidūriau vaikų namuose? – nedrąsiai prabilau.
- Aš tavęs susilaukiau 16 metų. Buvau beprotiškai įsimylėjusi tavo tėvą. Mes buvom pasiryže tave auginti, bet į vaikų namus tave atidavė mano mama, tavo senelė. Ji neleido man auginti tavęs. Na ji buvo labai griežta. Jai nepatikdavo mano stilius, pagal ją merginos turėdavo nešioti tik sijonus ir sukneles, o aš to neapkenčiau. Tiesiog buvai labiau berniukiška. Aš tave su tavo tėvu bandėm susigražinti, bet mes buvo nepilnamečiai, mums neleido. O kai pagaliau mums suėjo 18, tave jau buvo įsivaikine.
Tylėjau. Nemaniau, kad kada nors kažkas manęs ieškojo.
- Einam, parodysiu tavo kambarį. – nusišypsojo Lou ir paėmė Lux ant rankų.