Kvin

48 6 0
                                    

Noriu tavęs, ir tik tavęs.

Dieną ir naktį tu mano galvoje.

Man tik pabudus aš regiu tave,

Bet ne šalia, nes tu kažkur laike.

Vien tik man pažvelgus į tave

Perlieja kūną keista jėga.

Nematant tavęs man trūksta oro,

Bet bandant įkvėpti

Paskęstu nepasiekusi paviršiaus.

O kai bandau vėl išnirti,

Nepavyksta, skęstu tik gilyn.

Pasiekusi dugną nebematau tavęs.

Tavo vaizdas baigia išblukti,

Bet tau vėl pasirodžius tu apšvieti kelią,

Lyg švyturys grįžtančiam laivui.

Arba lyg rasos lašeliai žolėje ankstų rytą,

O perbėgus atgaivini savimi mane.

Tu man tampi lyg mėnulis,

Toks gražus, bet nepasiekimas.

-atskilusi šukė

Akys išduoda Waar verhalen tot leven komen. Ontdek het nu