1Dalis

33 4 4
                                    

Vos pramerkus akis, pamatau, kad vis dar lyja. Atsargiai išlipu iš lovos ir sliukinu prie lango. Žemė kiaurai permirkus. Pamačius tą drėgnumą, jo jausmas persmelkia iki kaulų čiulpų. Nusipurtau. Pasidaro šalta. Užsimetu chalatą ir keliauju iš kambario laiptais žemyn, į virtuvę.
-Labas rytas, saulute -sunkiai ištaria mama, pamačius mane. Ji atrodo pavargusi. Matau kaip jos ranka sunkiai ir lėtai pjausto duoną.
-Labas.-atsakau niūriai.
-Na ir kiek dar lis tas lietus? Kas su tuo klimatu darosi… Greitai vietoj mašinos reikės pirkti valtį.
-Na, manau, jei reikės tai ir nusipirksit.
-Kokia tau bitė įgėlusi?-atsisuko ji ir įsižiūrėjo į mane tuo žvilgsniu, kuriuo žiūri tėvai, kai įtaria tave iškrėtus ką nors nedoro.
-Ką turi omeny?-paklausiau ramiai.
-Na nežinau…-ji padėjo peilį ir atsisėdo priešais mane - Jau kelias pastarasias dienas taip elgiesi. Ir su kiekviena diena vis šaltesnė man daraisi. Nors… Ne tik man. Visai šeimai. Ar kažkas nutiko?
-Kas galėjo nutikt? -atsisėdau ir aš- Tiesiog tas lietus mane slegia.
-Na tai per maža priežastis tokiam nuotaikos kritimui. Pralinksmėk. -ji nusišypsojo.-Iškepsiu tau blinų su uogiene.
-Gal geriau be blynų? -atsistojau ir užsimečiau kuprine, greitu žingsniu patraukiau link durų.
-O gal su karamele?-sušuko mama, bet aš jau buvau už durų.
Lauke stovėjo mano gražuolė balta Škoda. Pamenu, kai tėvai ją padovanojo šešioliktojo gimtadienio proga. Nuo tada, kai ja pamačiau įsimylėjau. Nors visuomet buvau ekstremalė, mėgau greitį ir adrenaliną, savąją Škodą vairavau atsargiai. Ir dabar įsėdus į ją iš karto užsisegiau saugos diržą.
Užvedžiau mašiną. Pajudėjau keliu nuo namų, kuris vedė pro mišką, link mokyklos.
Jau privažiavus mokyklą, pamačiau savo kvailai besišypsančią geriausią draugę Samantą. Ji stovėjo šalia parkavimosi vietos, ten kur aš nuolat parkuojuos. Sustabdžius automobilį ji pasibeldė į langą. Tiesą sakant nežinau kam to reikėjo, bet aš ir nesigilinau. Pasiėmiau rankinę, skėti ir išlipau.
-Labas.- pakštelėjo man į žandą- Toks bjaurus oras, bet diena vistiek puiki.
-Ane? Ir kodėl gi?-šyptelėjau aš. Mes ejome link paradinių durų. Lauke beveik nieko nebuvo, nes aš vėlavau.
-Uoj, pamatysi… Toks vaizdelis praskaidrins nuotaiką kiekvienai. Sultingas vaizdelis… -ji pradėjo kikenti taip, kaip darželinukė juokiasi, kai kažkas paklausia ar ji nėra įsimylėjusi.
-O Dieve… Sam, ir vėl? Kiek galima…-nusivyliau aš.
-Ne ne ne. Aš neįsimylėjau… Kol kas… -teištarė ji, vyniodama aplink pirštą šviesių plaukų sruogą ir greit ją paleido.-Bet kuriuo atvėju mums reikia paskubėti, nes mūsų laukia matematikė. Greičiau dėkis į spintelę daiktus ir eime.
Aš greitai sugrūdau vadovėlius į spintelę ir prieš uždarydama ją, mečiau žvilgsnį į vidinę durelių pusę. Ten buvo priklijuotos nuotraukos iš įvairių mano gyvenimo įvykių. ,,Atrodau tokia laiminga… Bet kodėl taip nesijaučiu dabar?”-pagalvojau. Atsisukau, o Samantos jau nebuvo. Supykau, kad nepalaukė, bet negalėjau ilgai stovėti ten, todėl greitai patraukiau į matematiką.

Beeinant koridoriumi vis galvojau apie nuotraukas. Negalėjau suprast, kas man dedasi. Man buvo bloga. Staiga galva pradėjo svaigti, ir aš jau nebesupratau kur randuosi. Kojos linksta ir kvėpuoti darosi taip sunku. Jaučiu kaip virstu nuo kojų…

*Tamsa*

*Atmerkiu akis*
Matau kažką palinkusi prie manęs…
-Ar tau viskas gerai? Mačiau kaip suklupai-išgirdau vyrišką balsą.Aš nežiūrėjau į jį. Laikiausi už galvos ir buvau užsimerkus. Man taip beprotiškai ją skaudėjo… -Pasižiūrėk į manę.
Aš vistiek nesiklausiau ir nežiūrėjau į jį. Norėjau, kad jis dingtų ir paliktų mano plyštančią galvą ramybėje. O jis sugriebė mane už galvos ir atsuko veidą į savę:
-Pasižiūrėk į mane-švelniai tarė jis. Tada aš atsimerkiau ir pamačiau dvi įspudingas rudas akis žiūrinčias į mane. Aš negalėjau atsižiūrėti, jaučiausi kaip užhipnotizuota. Ir skausmas praėjo.
-Ačiū - išlemenau. Mačiau kaip jis kilstelėjo antakius, o akyse kažkas sužibėjo.
-Ar gerai jautiesi?
-Pakankamai- aš jau bandžiau stotis, o jis mane sustabdė. Lengvu mostu apkabino mane ir pakėlė.Nusišypsojo- Na taip jau geriau.
-Aha. -nusisukau ir nuėjau svyruodama.

Grįžimas...Where stories live. Discover now