Arkadija; 🎮

11

ILSĖKIS RAMYBĖJE | EPILOGAS

manei, kad ignoruoju tave,

manei, kad tu nerūpi man,

manei, kad atsiribojau nuo tavęs.

ak, mano arkadija,

tu nieko nesupranti, nieko

nežinai, tad nekalbėk taip, lyg

suprastum ką jaučiau viduje, kai

tavo draugai piktai žiūrėjo į mane.

tu manai, jog palikau tave, 

nes man nerūpėjai, taip?

oi, kvailute, mano, tu klysti.

aš mėginau pasislėpti nuo

tavęs ir pats nuo savęs, nes

iš tikrųjų, mylėjau tave lig

mėnulio ir atgal.

tu to nesupratai, o dabar jau per vėlu.

žvakutės dega ramiai,

o jų spalva lyg tavo ugninių plaukų, 

ilsėkis ramybėje, 

mano arkadija,

aš ateinu.

☆☆☆

nekęskit manęs x