Mano akis nei akimirkai nepaliko šviesaplaukės merginos, kuri sedėjo prie baro ir grukšnojo kokteilį. Akivaizdu, kad ji čia nenori pasilikti ilgai, bet jos nevykeliai draugai ją paliko. Ar ji bent nutuokia, kai ji grįš namo? Tiesa... negrįš. Nejaučiu gailesčio jai, ji erzinanti ir jos nužudymas mane džiugina. Žinoma nerimauju, kad tai dar labiau man pakenks, nors nemanau, kad gali blogiau už meilę. Per tiek metų supratau, kad tai vienas iš kvailiausių dalykų, kuriuos pasiemame iš žmonių. Vampyrai neturėtu jausti tokių jausmų.
Susiraukiau, kai pamačiau, kad ji atsistoja ir eina link išėjimo. Perspėjau Deivida, kad jau einu ir pradėjau ją sekti. Ji persimetė savo plaukus per petį ir užsidėjo ploną striuktę. Greitai jos kaklą perdursiu savo iltimis ir užbaigsiu viską, kol nenukentėjau.
Išėjęs į lauką pamačiau ją atsirėmusia į sieną. Ji susikišo rankas į savo striukę ir atsiduso. Ji net nenutuokiai ant kiek blogai bus.
-Per savo įkyrimu pametei draugus?-paklausiau.
Ji atsisuko į mane ir suraukė savo nosį.
-O tu neturi prie ko kito prisikabinti?-paklausė.
-Kokia drąsi kvaila mergiotė,-pavarčiau akis.
Man juokingas žmonių drąsumas, ypač merginų. Jos tokios naivios.
-Tu pats kvailas,-suurzgė pasitraukdama nuo murinės sienos ir nueidama nuo manęs.
Sekiau paskui ją, nes nenoriu per daug užsižaisti. Esu pakankamai pavargęs nuo viso mėšlo.
-Nesek manęs,-paliepė.
Jos pyktis juokingas. Vis labiau svajoju apie tai, kaip prakandu jos kaklą ir čiulpių šiltą kraują. Įkvėpiau oro, kad suvaldyčiau savo išlendančias dantis. Nenoriu, kad ji pamatytu ir pradėtu rėkti per visą gatvę.
-Ar tu bijai?-pasišaipiau.
Ji pikta atsisuko į mane ir priėjus mane stumtelėjo.
-Beviltiškas ir neprotingas bandymas,-sumurmėjau.
Ji mane velniškai erzina. Čiupau jai už rankos ir nusitempiau į tamsesnį ir žmonių matos retai lankoma skersgatvį. Mergina bandė ištraukti savo ranką iš mano gniaužtu, bet būdama per silpna tiesiog beviltiškai eikvoja savo jėgas.
-Paleisk,-sucypė.
Stumtelėjau ją į sieną, galbūt perskaudžiai, bet tai neturėtu man rūpėti. Noriu jos. Ne seksuališkai, o kaip maisto šaltinio. Ji suinkštė atsitraukdama truputi nuo sienos ir vėl prisiglausdama. Savo kūnu prisipaudžiau prie jos ir grūbiai palenkiau jos galvą, kad pamatyčiau dailų kaklą. Ji rankomis bandė mane nustumti, bet tai niekuo nepadėjo. Pridėjau savo lupas prie jos kaklo jausdamas, kai išlenda iltys. Uždėjau savo delną ant jos burnos ir įkvėpęs suleidau savo dantis į jos kaklą. Girdėjau jos cypimą, bet viskas ką galėjau daryti, tai čiulpti jos tirštą kraują. Po velniais, ji skani. Labiau ją apsikabinau jau nebegirdėdamas jo cypimo. Jos kūnas vis silpnėjo, o nusilpusios rankos paleido mano marškinius. Atsiraukiau nuo jos kaklo ir pažiūrėjau į jos užmerktas akis. Norėjau vėl pasilenkti prie jos kaklo, bet negalėjau. Po velniais, kas per šūdas?
-Ne jau manei, kad leisiu tau ją nužudyti?-išgirdau Šarlotė.
Paleidau merginos kūną ir jis sukrito prie mano kojų. Jos kvėpavimas sunkus ir žinau, kad ji ilgai neištvers jei jai nepadėsiu.
-Aš pribaigsiu, neleisiu jai trugdyti mano gyvenimo,-sumurmėjau.
-Ne, nepribaigsi,-šyptelėjo ir priėjo prie jos.-Prakeiksmo taip nepanaikinsi. Tik dar labiau prisidirbsi.
NAUJA DALIS! Tikiuosi patiko ir paliksite kelis komentarus! Atsiprašau už klaidas ;)
VOTE AND COMMENT!
3","poL
