20 Dalis

563 84 11
                                    

Lėjos pozicija

Sėdžiu ant kėdės ir stebiu gulinti Niall. Jis visas prakaituotas ir sunkiai kvėpuoja. Jau kelis kartus vėmė keistų raudonų skysčių, kas manau yra kraujas. Bijau, kad jam kas nors nutiks, kad tas priešnuodis jį pražudys. Jaučiu, kaip stipriai jis man rūpi, nors jis ir blogas man būdavo.

-Ne... Nelysk,-sumurmėjo ir pasimuistė. Greitai priėjau prie jo ir atsisėdau šalia.

-Niall,-pajudinau jį. Jis pramerkė paklaikusias akis ir pažiūrėjo į mane. Sucypiau, kai jis čiupo man už rankų ir pradėjo spausti.

-Palik mane ramybėje!-surėkė ir smarkiai mane pastūmė. Nuo jo jėgos nuskridau per kambarį ir atsitrenkiau į sieną. Gulėdama ant žemės, mačiau, kaip jis pakyla ir eina link manęs,-Nelysk į mano sapnus! Tu mirusi! Mirusi!

-Niall, čia aš, Lėja,-suinkščiau šiek tiek pakildama nuo žemės. Jis kažką mato vietoj manęs ir jau žinau, kad jei jis neatsigaus- aš mirsiu. Jam priėjus, buvau pačiupta už plaukų ir priremta prie sienos. Vaikino piktas žvilgsnis mane nužvelgė, o rankos smarkiau suspaudė plakus.

-Tu žinai, kad mylėjau tave, žinai, kad gailiuosi,-suurzgė.-Bet tu negali sakyti, kad nužudysiu ir Lėja. To nebus. Nedarysiu tos pačios klaidos, kaip su tavimi Maria. Geriau aš nusižudysiu, nei mirs ji.

-Aš ne Maria, aš Lėja,-bandžiau patraukti jo rankas nuo savo plaukų. Jis pasilenkė prie mano kaklo ir perdūrė jį savo dantimis. Garsiai surėkiau per visą kambarį ir stipriai užmerkiau akis. Jis suurzgė prie mano kaklo ir labiau prisispaudė. Atmerkiau akis, kai išgirdau, jog kažkas įbėgo į kambarį. Tai buvo Deividas su Šarlote. Deividas greitai atitraukė Niall nuo manęs, o Šarlotė prilaikė mane, kad nenugriūčiau.

-Tau viskas gerai?-paklausė. Palinksėjau pažiūrėdama į besiblaškantį Niall ir susiėmiau už kaklo.-Jam haliucinacijos. Jis mato to ko nereikėtu matyti.

-Bet jis mato Maria, aš irgi esu ją mačius,-tyliai tariau. Nejaugi ir man protas pavažiavo? Juk pagal viską ji mirusi jau virš dvejų amžių.

-Kartais mirusieji grįžta į gyvųjų pasaulį. Atrodo ir mūsų seną veikėją gyvenimas trumpam sugrąžino.

-O kaip Niall? Ar jam viskas bus gerai? Ar jis greitai pasveiks?

-Nežinau.

Niall pozicija

Esu pririštas prie lovos, mano kvėpavimas sunkus, kūnas dreba. Patalpoje be manęs yra pilną žmonių. Atrodo esu juos matęs. Visi jie mirė nuo mano rankos. Prie lovos stovi Maria ir pašaipiai į mane žiūri. Ji nori, kad mirčiau, žinau, kad nori.

-Lėja tave paliks. Tu jai nereikalingas. Juk žinai tai.

-Tai ne tavo prakeiktos problemos,-suurzgiau. Jei būčiau laisvas perkasčiau jos kaklą vėl. Ji vis sako, kad nužudysiu Lėja, kaip ir ją, bet aš neleisiu tam nutikti. Šarlotė nelaimės dar karta, jokiais būdais.

-Brangusis Niall, juk žinai, kad niekada nelaimėsi. Visi kuriuos myli mirs nuo tavo rankos.


Nauja dalis! Vote ir comment!

GAME (N.H Fanfiction)Where stories live. Discover now