Valdytoja (vilkai)

Sleptuve

-Pala... Pala... Emilija, o kodel tu pas mane atvaziavai? Argi nepavojinga tau tai buvo? - staiga paklausiau.

-Zinoma, kad pavojinga. Taciau as neturiu kur kitur pasideti.

-Ta prasme?- nustebau.

-Na, matai... Mane pries pora dienu uzpuole chaoso apsestieji. Nuzude mano mokytoja ir visiskai sugriove musu sleptuve. Lapes arsiai kovesi, bet ju buvo per daug... Viskas baigesi tuo, kad as ir mano dvi lapes: Huerbergas ir Folove buvom priversti begti pas tave.- nedrasiaibpaaiskino Emilija.

- Ou...- tesugebejau pratarti.

-Ummm... Ar galesiu pasilikti pas tave?

-ZINOMA! Kitaip ir buti negali! Zinoma pas mane daug vietos nera bet atlaisvinus ir sutvarkius si bei ta tu ir tavo lapes tikrai tilps!- iskart emiausi viska tvarkyt ir nurodinet kur ka nunesti.- Tirple, nutempk tuos maisus i virtuve. Atlantika, bui gera, isluok su savo uodega sulkes.

-O kodel as!?- paklause Atlantika.

-As gi paprasiau...

-Vistiek!- suburbejo

-Gerai, nesluok. Visi kas padesite tvarkytis vakarienei gausite visa vista!- surikau. Tai isgirdus Atlantika puole tvarkytis.

-Oi, taigi nereikia taip vargti del manes!- suriko susirupinusi Emilija.

-Taigi cia niekai...- istenejau bandydama nustumti stala i kita kambario gala.

-Tada bent jau leisk padeti- nusijuoke Emilija pradedama stumti stala.

-Kur ta Atlantika staiga dingo?-susirupinau.- Roza, nueik paziurek ar ji vel nelenda i saldytuva. Kamperi, ar gali atitempti deze su paklodem? Arai ir Roza atitempkit deze su ciuziniais.

Kai viskas buvo baigta, o Atlantika rasta visi susedo ir smagiai pavakarieniavo.