Lėta Mirtis

Lėta mirtis 1 dalis

Stoviu prieš veidrodį ir galvoju kodėl aš dar gyva? Kodėl aš dar einu į mokyklą? Kodėl aš tikiu jog viskas gali pasikeisti? Kiek daug klausimų į kuriuos nėra atsakymų....
Šiandien rugsėjo 1-oji ir aš aštuntoje klasėje...Šiandien ir vėl susitiksiu su savo senais "bičiuliais".Šiandien ta diena kai man nepasakys niekas nei žodžio apie mano išvaizdą,mano gyvenimą,mano charakterį.Turbut klausiate mintyse kodėl?O todėl nes jie nespės...
Nuėjau į savo klasę kurios vidurį stovėjo mano auklėtoja ir kalbėjo kaip bus smagu aštuntoje klasėje.Žinoma bus smagu ne dėl to jog prasidės standartizuoti testai ar visokios kitos painiavos, o dėl to, kad šiais metais rinksimės gyvenimo kelią.
Žinau,kad šiais metais niekas nepasikeis,viskas liks tas pats.Aš nepergyvenu jog po pamokų kiekvieną mielą dieną būsiu sumušta,jog iš manęs bus pasityčiota ir mano daiktai bus išmėtyti po visą klasę.Manęs tai nejaudina. Nes šie metai man paskutiniai...
Taigi atsisėdau į savo suolą ir klausiau auklėtojos sapalionių.Kai viskas pasibaigė aš grįžau namo.Ten manęs niekas nelaukė.
Mano tėvai išsiskyrė kai man buvo ketveri.Tetis dirba tolimųjų reisų vairuotoju.Ir aš būnu viena.Turiu pamotę kurią mylių taip pat kaip tėtį ir kaip tėtis myli ją.Bet dėja ji taip pat dirba tik šiuo atvėju mokytoja.Ji po darbo pas mane neatvažiuoja nes būna labai pavargus ir aš ją puikiai suprantu...
Aš atsisėdau prie kompiuterio ir isijungiau Facebook,bet ten pamačiau krūvą žinučių kuriose parašyta kaip greičiau man nusižudyti,žinoma aš labai myliu tuos žmones kurie manim rūpinasi ir kurie pataria kaip greičiau baigti savo kančias.
Taip aš kenčiu bet aš kaip ir daugelis kitų tyliu ir nieko nesakau.Nes niekam nerūpi kaip jaučiasi kitas žmogus.O aš , nenoriu girtis,bet esu labai gera aktorė.Nes tik kai kas nors paklausia ar man viskas gerai,aš maloniai nusišypsau ir pasakau "taip man viskas gerai",  "ar gi kas nors man galėtų būt blogai, aš esu labai laiminga ir džiaugiuosi jog turiu jus" taip žinoma aš meluoju,bet manau kiekvienam žmogui malonu išgirsti jog jis kažkam reikalingas.Dėja aš sakydama tuos žodžius viduje rėkiu iš skausmo, verkiu kai maža mergaitė,bet niekas to negirdi ir niekas to neišgirs.....