Ema papasokos kas yra patyčios ir kaip kovoti ir koks tai jausmas!
Tikiuosi kad skaitydami šią istoriją jūs pagalvosit jog patyčios privalo liautis nes tai yra mirties nešėjos ir žmonės kurie tyčiojasi yra žudikai!
Good luck!!😉
Grįžau į mokyklÄ….Buvau su ramentais,nes nevisiÅ¡kai galÄ—jau vaikÅ¡Äioti...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
IÅ¡girdau replika apie mano situacija su ramentais... *Ne tik baisi,bet dar ir invalide* NorÄ—jau atsikirsti,bet nutylÄ—jau. AÅ¡ niekada nežinojau ant kiek mano klasiokai gali bÅ«ti žiaurus iki Å¡iandien, bÅ«tent Å¡iandien sužinojau kokie jie žiaurÅ«s padarai. Dabar sužinosite ir jÅ«s... Kai baigÄ—si pamoka iÅ¡girdau daug skaudžių žodžių dÄ—l mano bÅ«senos (kojos) bandžiau nekreipti dÄ—mesio,bet vienas žodis mane paveikÄ— *apsimetÄ—lÄ—* aÅ¡ žiauriai nesupratau kodÄ—l man taip pasakÄ—,bet aÅ¡ nieko nepasakius nuÄ—jau prie kitos pamokos kabineto.Mokytoja priÄ—jo prie manÄ™s ir paklausÄ— ar viskas gerai (tai buvo muzikos mokytoja) o aÅ¡ jai atsakiau jog geriau nebÅ«na bent gyva esu ir tuom džiaugiuosi. AiÅ¡ku aÅ¡ eilinį kartÄ… jai melavau,bet ji nusiÅ¡ypsojo ir nuÄ—jo. Po to buvo truputį ramiau,bet kai baigÄ—si pamokos supratau jog jie ateina iki manÄ™s ir kažkas bus blogai.Ir aÅ¡ atspejau... Jie mane sustabdÄ—,pradÄ—jo stumdyti ir vienas po kito pradÄ—jo rÄ—kti ant manÄ™s *apsimetÄ—lÄ—* *apsimetÄ—lÄ—* *apsimetÄ—lÄ—* AÅ¡ bandžiau praeiti su savo ramentais,bet staigiai vienas iÅ¡ klasiokų atÄ—mÄ— iÅ¡ manÄ™s ramentus ir juos užmetÄ— ant stogelio. AÅ¡ nugriuvau ir tada pasirodÄ— jų žiaurumas.Jie pradÄ—jo mane spardyti o kas blogiausia jie sulaužė mano gipsÄ….AÅ¡ neiÅ¡tvÄ—riau pradÄ—jau verkti o po to rÄ—kti kad man padÄ—tų. Jie iÅ¡sigando nes kaskoks vyras pradÄ—jo eiti link jų.Jie pabÄ—go. Vyras padÄ—jo atsikelti,paÄ—mÄ— nuo stogo ramentus padavÄ— man ir iÅ¡Ä—jo.AÅ¡ dar spÄ—jau jam suÅ¡ukti *AÄiÅ«* Grįžau namo,namie nieko nebuvo.AÅ¡ verkiau ir supratau jog žiaurumui rybų jiems nÄ—ra. AÅ¡ noriu jog visa tai baigtųsi. Man per sunku kentÄ—ti tai kiekvienÄ… dienÄ…... Jau numanot kas vyko toliau...
Žinau jog neturÄ—Äiau to daryti bet tai vienintelis dalykas kuris padeda... Nežinau ar rytoi turÄ—Äiau eiti į mokyklÄ….... Gal kada nors man neteks daugiau eiti į mokyklÄ… ir kentÄ—ti tÄ… skausmÄ… bet kaip palikti tÄ—tį?.... DÄ—l jo aÅ¡ kvepuoju dÄ—l jo bandau gyventi,bet po truputį pasiduodu....
