Tragedy, private, comfort of strangers.
Viskas prasidėjo prieš 2 mėnesius, sausio viduryje, kelios dienos po jų metinių. Tą dieną sėdėjau bibliotekoje ir mokiausi matematiką, už kelių stalų sėdėjo ir mokėsi jis, buvo keista, nes jo bibliotekoje niekuomet nemačiau, jis visada būdavo su ja. Po gerų dešimties minučių atsidaro bibliotekos durys ir didžiu garsu trinkteli. Įeina ji ir iš karto puola prie jo, nei nepastebėjusi, jog už kampo sėdžiu aš. Kad jie kažką aiškinasi buvo aišku iš to, jog neliečia vienas kito ir aršiai gestikuliuoja. Po kiek laiko, kaip spėju Reila išeina nieko nepešusi, o tuo labiau be jo. Sėdžiu ir vis galvoju, kad tai mano galimybė pagaliau pažinti jį, jis norės sukelti jai pavydą. Po ilgų svarstymų atsistoju iš vietos ir nueinu iki jo:
- Sveikas, esu girdėjusi, kad tau gerai sekasi matematika, galbūt galėtum padėti?- pirmą kartą gyvenime pažeidžiau savo taisyklę: nekalbinti vaikinų pirmai, jis pažiūri į mane kiek supykusiomis rudomis akimis, bet vėliau jos atsileido ir jis kiek nusišypsojo.
- Taip, žinoma, sėsk.
Taip tikriausiai porą valandų jis man, kvailai bandė paaiškinti sunkius matematikos uždavinius. Jis juokėsi iš mano naivumo. Keistai greitai pirmą kartą bendraudami tapome beveik draugais:
- Aš nesuprantu, kaip tu taip gali?- klausia jis besijuokdamas.
- Galiu, net pati neįsivaizduoju kaip,- abu juokiamės, kol mus ima tildyti bibliotekininkė.
- Turiu eiti,- taria jis pažiūrėjęs į laikrodį,- buvo smagu su tavimi mokytis, tikiuosi, kad dažniau ko nesuprasi,- nusijuokia.
- Žinoma, jei kas aš parašysiu,- nusišypsau.
- Iki.
- Iki.
Jam išėjus po kiek laiko ir aš susikraunu knygas irišeinu. Niekuomet negalvojau, kad su juo bendrauti taip paprasta. Visą kelią link namų šypsausi. Jo rudos akys besišypsančios įstrigo mano atmintyje. Su juo man buvo gera. Bet apie tai greitai pamiršau, nes praėjus dienai jie jau buvo kartu. Nors ir anksčiau dažnai pagalvodavau, kas būtų, jei jis vietoj jos būtų pasirinkęs mane, jei tik būčiau jį pastebėjusi vos pora mėnesių anksčiau. Bet nepastebėjau, todėl tai taip ir liko laikinu dalyku, greitai pamiršau apie jį, nors pastaruoju metu jis keistai pradėjo sveikintis su manimi, net ir šalia esant Reilai, žmogui, kuris iš tiesų žinojo visą tiesą apie jausmus jam, nors tikriausiai su tuo ji žinojo ir tai, kad į jų santykius niekada neleisiu sau kištis.
YOU ARE READING
Tik Dviese
Teen Fiction"Tik su tavimi aš galiu pabėgti nuo to, kas čia dedasi, noriu taip mylėti amžinai" Greisė ir Džordžas turi paslaptį. Viena matematikos pamoka ir viskas apvirsta aukštyn kojomis. Ir tik drauge jie jaučiasi tikrais žmonėmis.
