Rožytė

Devynioliktas žiedlapis

Rausvaplaukė šią saulėtą dieną atrodė, kiek kitaip nei įprastai. Jos supinti plaukai buvo apsukti aplink galvą taip, kad atrodė, jog mergina nešioja karūną, o pati kasa buvo pilna įvairiausių gėlių, kuriomis ją papuošti nusprendė mažoji pusseserė. Melsva, ne itin puošni suknelė, nebuvo labai atkreipianti dėmesį, bet rausvaplaukė to ir mažiausiai troško. Po dviejų savaičių jinai galiausiai stovi prie savo mėgstamiausios kavinės, kurioje jos laukė tamsiaplaukis vaikinas, kažkiek atsigavęs nuo tėvo išėjimo bei po truputį grįžtantis į įprastą gyvenimą bei grąžindamas savo žavią šypseną veide. Perbraukusi per melsvą medžiagą, gaubiančią merginos kūną, rausvaplaukė stumtelėjo duris, kurias vaikystėje visada traukdavo į save, dėl ko gaudavo pašaipių žvilgsnių. Kavinėje buvo nedaug žmonių, tik vyresnio amžiaus vyrai, kurie įsijautę kažką aptarinėjo ir nedidelė merginų grupelė, kuri buvo tyli, palyginus su įprastais paaugliais. Už baro stovinti padavėja pamojavo rausvaplaukei, kurią buvo galima vadinti nuolatine kliente, tačiau jos žvilgsnis buvo susikoncentravęs ties tamsiaplaukiu vaikinu, kuris pakėlė akis nuo stalo, o jo veide atsirado plati šypsena. Rudakio kūna dengė balti marškiniai bei tamsios kelnės, kas nusteino merginą, nes ji kažiek baiminosi, kad pastarasis bus apsirengęs kasdieniškai. Jiems apsikabinus bei užsisakius pieno kokteilių su pyragaičiais, kavinė prisipildė juoku, kurį skleidė tik du asmenys, bet tarp jų esantys ryšys pavertė jį tokiu garsiu, jog atrodo, kad visi kavinėj esantys žmonės kvatojasi. Paauglių porelė neišvengė ir liūdnų temų, nes toks ir buvo gyvenimas, su pakilimais bei nuosmukiais. Laikas bėgo, koktelių stiklinės tuštėjo, klausimai buvo atsakyti, pokalbiai dar nebaigti, o dviejų žmonių akys buvo pilnos džiaugsmo, tuo tarpu jie jautėsi apimti pilnatvės. Nors tai tebuvo jų pirmas susitikimas, kai mergina ir vaikinas iš tiesų kalbėjosi, nesislėpdami už kaukių bei nesidrovėdami, jie pajuto tos pirmos, dar pilnai neužsimezgusios meilės virpulius, kurie arba sujungs du žmones į vieną arba išskirs dviem skirtingais keliais...

Šviesiaplaukės pirštai perbraukė per paskutinį sakinį iš jos knygos apie du žmones, paslaptingą rausvaplaukę bei žavingą tamsiaplaukį, giliai viduje besitikėdama, kad tokia meilės istorija galės pasigirti ir jinai.

kažkaip keistai, bet laimingai pabaigiau šią istoriją, kuri buvo visiškai neplanuota, tiesiog rašiau tai kas šovė į galvą! (kas nesuprato, tai visi įvykiai su rausvaplauke ir tamsiaplaukiu tebuvo knyga, kurią skaitė mergina) labai labai norėčiau sulaukti Jūsų nuomones apie visą istoriją!♡