Good girls LOVE Bad boys H.S

2013 Gegužės 13-oji..

Pirmą kart sutikau JĮ. Vaikinas šypsojosi, ir pakėlė nuo grindinio knygą, kuri man atsirenkus į jį iškrito. Ir prisiekiau sau jog tai paskutinė diena kai vaikštau skaitydama. Tai taip pat blogai kaip ir vaikščiojimas per miegus, tik galbūt dar blogiau.

Paėmiau knygą iš vaikino rankų ir jau norėjau keliaut, bet jis sulaikė mane už rankos ir paprašė jog dar neišeičiau. Paklusau, nes jis viliojo mane. Tas jo prikimęs balsas, pagarbanoti plaukai ir akys, tos smaragdinės akys, kurios pavergė mane galutinai.

Visą laiką pakol pietavome kavinėje žvelgiau jam į akis. Tikiuosi nepražiūrėjau jo kiaurai.

- Kas? Ko taip žiūri? - pasiteiravo jis, kai jau buvome sumokėję už kavinėje valgytą maistą.

- Nieko.

- Na. Neneik. Juk iš akių matau kaip mane nužiūrinėjai.

- O tu ir pastabus,- atsiliepiau.

- Va va. Sakiau,- toliau suokė vaikinas. – Jei paklausčiau konkrečiau kur žiūrėjai.

- Pričiupai mane lygioj vietoj. Žiūrėjau į tavo akis, jos mane klampina. Oj šito neturėjau sakyt.

- Ne, ką tu. Viskas gerai. Nesidenk burnos, nes ji yra tai į ką noriu aš spoksot,- nusijuokė jis ir persibraukė sau per plaukus, ir šis gestas privertė ir mane nusijuokt, tik taip kukliai, kiek nedrąsiai.

- Ir iš kur tu toks mielas atsiradai. Gal angelas koks esi? Bet pala, kur tavo sparnai?- klausinėjau apžiūrinėdama jį iš visų pusių.

- Jų nėra. Gal kai buvau ligoninėj dar kūdikiu juos kažkas pavogė,- ale rimtai kalbėjo žaliaakis.

- Šposininke tu. Man patinki tu. Beje, kuo tu vardu?

- Aš, Haris, o tu?- pasiteiravo kilstelėjęs antakį.

- Esu Olivija,- atsakiau jam.

- Aw, visai kaip mano senelės vardas.

- Rimtai?

- Ne, juokavau tik. Bet gražus vardas. Pripažink,- kvatodamasis kalbėjo.

- Tavo taipogi gražus, mano šuns vardas buvo.

- Juokauji,- atsišaukė su šypsena.

- Ne. Rimtai mano vaikystės šuo tokiu vardu buvo.

- Gal turi jo fotografiją? Visai norėčiau pamatyt.

- Na, jis buvo garbanius, kaip, kad ir tu,- daugiau nieko nesigirdėjo apart jo juoką.

Turiu pripažint pažinties diena buvo nuostabi. Ką ir pridėsi.

Bet kitą dieną ir vėl susitikom. 

(333 žodžiai)