Attack on Heart

3

Saulė apšvietė mano veidą ir aš beregint atsikėliau. Mikasa buvo išėjusi, o Sasha ktimsnojo duoną.
Manau turėčiau jos paklaust ar buvo pusryčiai.
-A-A-Am ar jau buvo pu-pu-pusryčiai?
-Nia, bet aš jau alkana. Juk taip anksti kėliuos...
-Hm...-, tai buvo pats pirmiausias pokalbis su Sasha...

Pasiraižiau. Miegu su drabužiais, nes dabar vėsūs orai dažnai būna.

Apsiaviau batus ir jau ketinau eiti pusryčiauti, bet vos atidarius duris atsitrenkiau į Mikasa.
-...Atsiprašau...-, pralindau pro ją ir nubėgau prie miškelio. Gaivus rudenio oras kuteno mano neilgus plaukus.

Atsisėdau prie mano mėgstamiausio medžio. Jis turbūt vienintelis mane supranta. Nors ir nekalba.

Žvalgydamasi po mišką mano akys užkliuvo už rudo daikčiuko. Pribėgau arčiau ir supratau, kad tai knyga. Maža knyga.

-Ką čia darai?-, net kruptelėjau. Pažvelgiau kas tai pasakė. Mano rega iššoko man iš akių. Kaip? Tai jis. Iš mano sapnų. Buvau apstulbusi, bet to stengiausi neparodyti.
Pabandžiau atsakyti kuo ramiau:
-Nieko.

Pamačiai, jog jis iš Survey Corps. Du sparnai...
Uždėjau kumštį ant krutinės o kitą už nugaros.
-Hm.-, jis nėkiek nenustebo,- vardas.
-Chara..
-Levi! Kur tu? Titanai netoliese!-, sušaukė kažkas iš tolumų.

Pala ką? Titanai?
-Man... man pranešti stovyklai?-, sulaikiau kvepavimą, nes dabar nebuvo tinkamas laikas...
-Taip. Greičiau.

Čiupau nuo žemės knygutę ir nubėgau pas generolą. Levi tolo, kol galiausiai dingo. Atidarius duris pamačiau jį sėdinti kabinete.
-Pone, titanai! Man pranešė netoliese esantis medžiotojai.
Jis suraukė kaktą. Jo šiaip buvo visada suraukta. Dabar jis atrodė begalo rimtas.
-Hm... Teks egzaminus šiąndien nukelti.
-Ką?!
-Ką girdėjai. Dabar čiuožk ir pakelk kitus.
-Klausau!

Nubėgau pirmiausia į savo namuką. Ten sedėjo Mikasa ir skaitė. Sasha gulėjo.
-Titanai.-, pasakiau negarsiai...
-Eren!-, net nelaukdama Mikasa išbėgo į lauką.
-Sasha, pakelk kitus!
-Gerai.-, su tingumo gaidelė suniurnėjo ji.

Jo... pabandžiau parašyti normalesnę... Kita dalis bus gal ryt.