More than words /L.T/ (BAIGTA)

8 dalis

Juodas kostiumas. Baltos gėlės ir aplink tyla.

Tai buvo kapinės.

Trečiadienį mirė jos brolis.

Ketvirtadienį ji nusižudė.

Penktadienį laidoju savo gyvenimą su pažadu kad niekada jos nepamiršiu.

Lėtai įmetu baltą rožę į jos nuleidžiamą karstą.

Ji šypsosi.

Akys užmerktos o plaukai dailiai surišti. Pirmą kartą mačiau ją su suknele. Matėsi jos randai, bet jie tik puošė šios kūną.

Moteris turinti keletą panašumų į ją, priėjo arčiau manęs ir apgailestaujančiai nusišypsojo.

Tuomet padavė man į rankas vokelį ir tyliai sušnabždėjo jog šis buvo padėtas šalia jos.

Ten buvo dailiomis raidėmis parašyta .. Louis.

" Žinojau kad tu nekentei lietaus. Rokas buvo tavo kraujyje o šokoladiniai ledai tau nepatiko. Bet tu darei tai dėl manęs. Ir supratai, jog visa esmė ne tame. Viskas priklausė tik nuo mūsų. Tą vakarą krito žvaigždės. Mėnulis švietė danguje. O mūsų kvėpavimai buvo vieninteliai garsai tuščiame kambaryje. Ir nepaisant viso šito, tyla buvo nuostabi. Nes tylėti buvo mano kančia, tačiau tą akimirką, tu padarei ją kažkuo kitu. Mano tylą tu pavertei garsu. Ne tiesioginiu garsu. Tu privertei mano širdį plakti garsiau. Šis ritmas vadinamas meilės ritmu. Esu dėkinga tau už kiekvieną akimirką šiame gyvenime. Amžinai tavo - Elzė "

Šypsojausi per savo ašaras, nors viduje miriau iš skausmo.

Ji mylėjo mane.

Aš mylėjau ją.

Tai buvo pakankamai kad išlaikytum gyvybę.
Bet jai reikėjo daugiau.

Suklupau ant savo kelių matydamas kaip jos karstas leidžiamas žemyn. Kaip jos šaltos rankos bei tobulas veidas buvo uždengiami karsto dangčiu.

Skausmas viduje buvo per daug didelis kad galėčiau tai ištverti.

Greitai pasimatysime, meile.

Amžinai tavo - Louis.