More than words /L.T/ (BAIGTA)

6 dalis

Abu neslėpeme ašarų kuomet baigėsi filmas.

Tai buvo apie nuostabią meilę.

Moteris neprisiminė savo vyro, o jis ištisus metus, kiekvieną dieną jai skaitydavo istoriją knygelėje.

Tai buvo jų meilės istorija.

Kol galiausiai vieną vakarą, vyras atėjo į jos kambarį ir prisėdo šalia.

Ji prisimė jį.

Prisiminė savo visą gyvenimą, vyrą , kurį beprotiškai mylėjo.

Sako, kad meilė yra amžina.

Taip ir buvo. Jie mirė abu. Toje pačioje lovoje. Tą pačią akimirką.

Tai nuostabu.

Nes meilė yra pats maloniausias, pats tikriausias, pats teisingiausias dalykas pasaulyje. Ir nesvarbu, kuo už ją moki.

Ji apkabinusi mane, liejo savo ašaras dėl matyto filmo , mano kaklo linkyje.

Man nerūpėjo jog jaučiu kaip mano marškinėliai šlampa, ar tai jog kitam ji atrodytų klaikiai šią akimirką.

Man rūpėjo tik tai, jog patinkanti mergina buvo mano glėbyje, ir aš galėjau ją paguosti.

Man nebuvo svarbu kaip ji atrodė, nes bet kokiu atvėju man ji bus tobula. Visuomet.

Sedėjau jos brolio kambaryje.

Jo vardas Joe.

Mielas vaikis.

Suknistas gyvenimas.

Liga nesirenka - jaunas tu ar senas, mažas ar didelis. Ji lyg uraganas - naikina viską kas pasitaiko jos kelyje.

Mėginau atitraukti jo mintis nuo siaubingos lemties bent trumpam.

Ir galiu teigti jog man pavyko.

Mes vyriškai pasikalbėjome, pasijuokėme ir pasakojome vienas kitam juokelius.

Žaidėme kortomis, žiūrėjome 'geležinis žmogus' filmą bei kalbėjomes apie ateitį.

Žinau kad jis pasmerktas, ir tuščios viltys be reikalo, tačiau norėjau jam praskaidrinti dieną ir suteikti bent truputį džiaugsmo.

Vėlai vakare atsisveikinau ir pasakęs iki rytojaus merginai, grįžau namo.