Jos akys buvo paraudusios o lūpos suskilinėjusios. Mergina tylėjo. Ji buvo nebylė, tačiau galėjo pasakyti daugiau nei bet kuris iš mūsų.
Bet man ji patiko.
Išsiskirdama iš kitų ir sukurdama apsauginį šydą nuo aplinkos, gyveno savo mažame stebuklų pilname pasaulyje. Tačiau per daug neatitrūkdavo nuo realybės. Niekuomet neatsisakydavo padėti, o padarius ką nors netaip ji imdavo graužti save.
Be to ji našlaitė.
Žmonės žiūri į ją su gailesčiu, bet ji to nekenčia.
Ji bijo tamsos. O gal būt įsivaizduojamų būtybių iš pasakų skaitytų vaikystėje.
Taip pat nevengdavo ilgų pasivaikščiojimų parke, kuomet temsta.
Dievino saulėlydį ir šokoladinius ledus.
Tačiau vienas dalykas jai trukdė peržengti slenkstį ir pasinerti į amžiną ramybę.
Paskutine vėžio stadija sergantis brolis.
Tai buvo jos visas gyvenimas.
Jos oras plaučiams
Ir lyg aparatas palaikantis jos gyvybę.
Be jo ji niekas.
Bet man - viskas.
YOU ARE READING
More than words /L.T/ (BAIGTA)
Storie breviPromo Akys gali pasakyti daugiau nei žodžiai.