gražus dalykas.
gerai būna, kai suvalgai kokią pusę mažiausios picos, kaip aš.
bet jeigu sustoji pusiaukelėje rašydamas, blogai.
jeigu istorijos pradžioje nepraradot ryžto kurti, jis ims po truputį išsisekinėti čia.
bet neišsigąskit - aš pats ką tik pasiekiau 25k šitam pragaro žaidime (tar. nanowrimo, fu fu), tad dabar neabejotinai nebeturėsiu idėjų.
anksčiau aš pramiegodavau ir prasvajodavau tokias rašymo blokadas, tačiau dabar aš jas tiesiog prarašau.
keistai skamba, a?
prarašyti rašymo blokadą.
ech, kad tik taip didžioji britanija būtų prasiprekiavę napoleono ekonominę blokadą, bet čia jau istorinis kontekstas kalba, grįžtam prie temos.
vienu žodžiu, tiesiog nebėra idėjų būtent tam dalykui, bet vis dar traukia parašyti tą užmirštą mchanzo_fanfikšioną.jpg, lieka tik sėsti ir prasirašyti. čia kaip prasidainavimas prieš pasirodymą - šiek tiek nusirašysit į lankas ir, manau, tikrai rasit normalių minčių.
o jei nebėra idėjų ir jūs apskritai nebenorite į rašymą nė žiūrėti, o kitų skaityti - dar mažiau ("ot amerikoniški žąsinai, raš gieriau už mani"), tuomet, dėl dievo meilės, pailsėkit. papieškit, patepliokit, pamiegokit, Pagerkit Vandens™ ir pan. čia jau savęs spausti nereikia, nes rašydami, kai visai nenorite rašyti, gali pakenkti ir visai atgrasyti nuo rašymo, o mes to nelabai norim, tiesa?
žodžiu, trumpiau sakant - nėra idėjų, rašom blogai, bet rašom. nenorit rašyti - nerašom, nes bus blogai.
YOU ARE READING
Kur gi ta Tobulybė?
Non-Fictionkaip rašyti? ką rašyti? kada rašyti? kaip parašyti tobulą istoriją? kodėl? -- trumpai tariant, čia tiesiai šviesiai išdėti visi mano jausmai savo kūrybinėms petraukėlėms - tiek geri, tiek pikti - gal keletas patarimų iš patirties ir, svarbiausia, n...
