Apleistame name pajutau, kad esu ne viena. Apsidairiau. Nieko nebuvo. Man pasidarė baugu, bet vėl nusisukau. Išsitraukiau telefoną ir perskaičiau Williamo žinutę.
„Labas, Nora, aš noriu, kad tu žinotum. Tarp mūsų viskas baigta."
O Dieve!! Kodėl taip sunku?! Staiga pradėjau verkti. Ašaros riedėjo mano skruostu, akys ieškojo kažko aštraus ir aptiko stiklo gabalą. Pasiėmiau jį ir atsistojau prie išdaužto lango. Verkdama stiklu rėžiau pirmą liniją ant riešo po to antrą, trečią, ketvirtą ir paskutinioji linija buvo giliausia. Kraujas bėgo upeliais. Visa ranka buvo kruvina.
Po kelių minučių prie manęs pribėgo Dainius. (Taip ir maniau, kad aš ne viena). Jis nusivilko savo marškinėlius, juos užsuko man ant rankos ir apsikabino mane.
– Kodėl tai padarei? Nora atsakyk!
– Išsiskyriau su Williamu...
– Nora, prašau daugiau niekada nedaryk to.
– Gerai..
– Prižadi?
– Prižadu.
– Eime, parvesiu tave namo.
Tiesiog nuėjom pas jį į namus. Dainius sutvarstė man ranką ir palydėjo namo. Prie mano namų durų jis mane apkabino, pabučiavo ir pasakė „Myliu”. Vaikinas sukosi jau nuo manęs eiti namo, bet aš jį nusitempiau pas save į kambarį ir ten mes pradėjome glamonėtis. Buvo tiesiog tobula. Jo šaltos ir tvirtos rankos lakstė per visą mano kūną, tačiau jis elgėsi su manim itin atsargiai, nes man skaudėjo ranką. Mūsų glamones nutraukė jo telefono skambėjimas. Dainius atsikėlė nuo manęs ir atsiliepė. Jo veido išraiška staiga pasikeitė.
– Kas nutiko? - susirūpinusi paklausiau.
– Turėjau merginą ir ji sužinojo, kad aš su tavimi taikytis noriu. Ji mane paliko.
– Apgailestauju.
– Eh.. niekis. Dabar turiu tave. Tiesa?
– Am... Taip - nedrąsiai atsakiau.
– Jau 10 vakaro. Reikia eiti namo.
– Gerai, bet palauk aš persirengsiu.
– Man nusisukt? - šyptelėjo savo seksualia šypsena.
– O kaip tau atrodo?
– Tai turbūt, kad taip.
Apsirengiau savo treningą ir mes išėjome. Eidami gatve kalbėjom apie savo gyvenimą be vienas kito. Priėję parduotuvę mes pasibučiavom, apsikabinom ir nuėjom namo. Jis į vieną pusę aš į kitą. Grįžus namo ėjau į savo kambarį, tačiau mane sustabdė mama.
– Kur buvai?
– Lauke, o ką?
– Nieko. Noriu, kad tokiu laiku nevaikščiotum gatvėmis.
– Na gerai.
Nuėjau į savo kambarį apsirengiau pižama, atsiguliau į lovą ir užmigau.
Ššššššš... Bam štai ir dar viena dalis. Ilgai laukta. Laukite sekančios. ❤
