Pagaliau pasibaigė tos raganos literatūros pamoka. Iškankino su savo kalbėjimu.
Einu prie spintelės pasiimti striukės. Staiga suvibravo telefonas. Atėjo žinutė nuo Williamo.
„Labas, Nora... Mums reikia susitikti. Šiandien Londono centre 15:30"
„Labas, Williamai.. Kas nutiko?"
„Kai susitiksim sužinosi..."
Peržiūrėjau žinutę ir neatrašiau. Telefoną įsidėjau į džinsų kišenę. Apsirengusi striukę ėjau namo, eidama vis galvojau apie Williamo žinutę. Į galvą vis ėjo keisčiausios mintys. Keista. Gal jis nori skirtis?! O gal tiesiog kažkas svarbaus?! Hm.. visą kelią iki namų buvau liūdna, bei susimąsčiusi. Grįžau. Kuprinę numečiau prie savo stalo, o pati kritau į lovą. Vis galvojau apie tą žinutę.
15:30
Nuėjau į sutartą vietą. Ten jo nebuvo. Hm.. jis mane apgavo. Nieko nedelsiant parašiau jam žinutę.
„Williamai, kur tu? "
„Oh! Atleisk, Nora, pamiršau perspėti. Negalėjau atvažiuoti sugedo mašina."
„Aaa... Aišku :)"
Susinervinusi, bei nuliūdus grįžau namo ir kaip pelytė tyliai nubėgau į savo kambarį. Uždariusi duris kritau veidu į pagalvę, pradėjau verkti.
*Vibruoja telefonas*
Pakėliau galvą nuo pagalvės ir žvilgtelėjau į telefoną. Skambina Williamas. Nieko nelaukus atsiliepiau.
-Labas, Nora,- dusliu balsu tarė jis.
-Eh.. labas, Williamai,- atsidusdam pasisveikinau.
- Žinai ką?
-Ką?
- Ateis diena, kai vienas kitam ištarsime labanaktis vietoj „iki".
-Am... Kas tau?!
- Aš myliu tave!!!
- Aš tave irgi.
Jis baigė pokalbį. Likau nesupratusi ką jis turėjo omeny.
*Vakaras*
Kas penkios minutės vis tikriniau telefoną. Vis laukiau jo žinutės. Kaip nebuvo taip nebuvo... Galų gale nusibodo laukti ir nuėjau miegoti su begalybe minčių apie jį...
Rašau pirmą kartą. Už klaidas nepykit. Pasakykit nuomonę. Kitą dalį įkelsiu kai turėsiu bent dvi nuomones. 😊❤❤
