Šie klausimai mane pykdė.
O galbūt pykdėne jie?
Gal tiesiog susipykau su savimi? Supratau, kad aš ir mano protelis jau seniai nebeeina ta pačia linkme. Bet kadangi likau gyva, kažkam reikėjo pasiduoti.
Tai buvo protas. Kiekvieną kartą man prispaudžiant "Drožtuką" prie odos, jis tarsi nebenorėo man prieštarauti, nes tai vis tiek būtų buvę beprasmiška.
YOU ARE READING
+Nebenoriu tylėti+
Short StoryYra daug dalykų, kuriuos galima suprasti skirtingai, todėl nesitikiu, kad kažkas tai supras. Tuo labiau, kad nežinau ar kažkas nori suprasti. Tiesiog meldžiu išklausymo ir patarimų. Ačiū.
