Vis dar negaliu pasakyti ar Dievas manęs išklausė. Tikiuosi man pavyks nugalėti visas pagundas drožtukams. Tikiuosi kadanors sugebėsiu tai pamiršti ir ramiai gyventi su deje nepanaikinamais randais. Žinau, kad Dievas specialiai taip padarė, jog mano galvoje įstrigtų frazė "Jis sukūrė baimę, bet taip pat ir viltį. Esame gyvi, kol turime vilties. Gal ir trumpai, bet mes sugebėtume išgyventi be maisto, vamdens ar oro. Tačiau be vilties, mes negalėtume išgyventi nė sekundės. Taip pat viltis visada miršta paskutinė.
YOU ARE READING
+Nebenoriu tylėti+
Short StoryYra daug dalykų, kuriuos galima suprasti skirtingai, todėl nesitikiu, kad kažkas tai supras. Tuo labiau, kad nežinau ar kažkas nori suprasti. Tiesiog meldžiu išklausymo ir patarimų. Ačiū.
