Žudikas, pajutęs meilę (~Si)

Pirmas

Naktį turėsiu praleisti už surūdijusių grotų, mat detektyvės darbo laikas baigėsi, man net nepradėjus pasakoti. Ji, kaip ir žadėjo, įkišo mane už grotų ir nė nesuabejojo savo sprendimu. Bet aš nesiskundžiau. Man patiko būti vienam, uždarytam ganėtinai erdvioje kabinoje.

Visuomet paauglystėje mėgdavau vienatvę. Mieliau rinkdavausi knygas, o ne apsirūkiusių ir prisigėrusių draugų kompaniją. Per visą savo gyvenimą esu perskaitęs tūkstančius knygų, bet neaplankiau nei vieno klubo. Ir tuo didžiavausi. Tačiau galbūt ta bukinanti vienatvė mane ir privedė prie žudiko statuso. Tikriausiai dabar, kai sulaukiau trisdešimties, pamėgau moterų kompaniją, bet manyje užsilikęs vienatvės jausmas, neleidžia su jomis praleisti ilgiau nei keleta valandų. Todėl paprasčiausiai jas nužudau. Paprasta kaip du kart du. Bet nesu dėl to tikras visu šimtu procentų. Niekada nebuvau dėl nieko tvirtai įsitikinęs. Esu dvejopa asmenybė, mat manyje gyvena ne vienas asmuo. Piktasis aš ir vienatvę mėgstantis aš. Jie priešingi kaip metų laikai, todėl dėl nieko negaliu būti tikras. Net jei klausimas susijęs su žudymu.

Atsidusau ir klestelėjęs ant kieto gulto, atrėmiau pečius į šiurkščią sieną, kurios smailūs kampai mikliai įsirėžė į mano aksominę odą. Susiraukiau, tačiau man patiko tai, ką jaučiau. Patiko tas aitrus skausmas, nutekantis per visas kraujagysles. Tik jis leido man pasijusti gyvu. Tik taip supratau, kad aš vis dar esu kvėpuojanti būtybė.

Sunkiai įkvėpiau ir pajutau, kaip visa mane supanti drėgmė ir pelėsis užstringa nosyje. Apsidairiau ir supratau, kad vis dėlto čia nėra taip gerai, kaip tikėjausi. Tamsiomis dėmėmis nusėtos betoninės sienos, tualetas prie kampo visas surūdijęs ir supuvęs, kvapas, tvyrantis ore, vertė žiaukčioti. Norėjau sprukti, tačiau negalėjau. Juk pats pasirinkau tokį kelią. Pats norėjau prisipažinti ir sėsti už grotų ilgam. Ir niekas neprivers manęs suabejoti savo sprendimu. Net šlykšti kamera.

- Ei, Derekai! – spigus, bet pažįstamas balsas nutraukė mano mintis. Mikliai pakėliau akis nuo pelėsiais apaugusių grindų ir pamačiau kitapus grotų stovinčią Heterą. Moteris buvo apsivilkusi paprastus juodus džinsus ir melsvą palaidinę, kuri išryškino jos ganėtinai didelę krūtinę. Rudi plaukai krito lengvomis garbanomis ant pečių, o rudos akys keistai žybsėjo. Primerkiau akis akivaizdžiai nustebintas detektyvės vizito ir pakilau nuo akmeninio gulto.

- Nejaugi neišsigandai mano grasinimo, Hetera? – priėjau prie grotų ir petimi atsirėmiau į jas. Moteris pažvelgė tiesiai į mano akis ir pakreipė galvą.

- Juk sakiau, Derekai. Nebijau tavęs. – ji sukryžiavo rankas ant savo krūtinės taip ją dar labiau išryškindama. Godžiai nužvelgiau jos iškilumus ir kąstelėjau apatinę lūpą. Mano galvoje dėjosi visokiausios mintys, bet nei viena nebuvo susijusi su žudymu. Nenorėjau žudyti šios moters. Nenorėjau atimti jos gyvybės ir mėgautis nuogu kūnu, per kurį tekėtų raudonas tarsi vynas kraujas. Detektyvė mane labiau traukė ir intrigavo. Troškau pajusti tą adrenalino bangą, kurią ji sukelia savo žvilgsniu. Norėjau su ja tiesiog pasišnekėti, apnuoginti savo vidinius demonus. Norėjau Heterai papasakoti visą savo istoriją.

- Tai, ko tada čia atėjai, Hetera? Juk tavo darbo laikas baigėsi, o savo istoriją galiu papasakoti tik jo metu. – nesuprasdamas jos ketinimų, paklausiau tiesiai. – ir jei bandysi taip iškvosti iš manęs tiesą, nesulauksi. Pavargau nuo tų beprasmių klausimų. – žinojau, kad taip ją dar labiau įsiutinsiu, todėl lėtai kalbėjau ir pasisukau link tos akmeninės lovos.

- Šią naktį praleisi mano bute. – pasigirdo greitakalbė ir mano veidą papuošė pergalinga šypsena. Užgniaužiau ją ir pasisukau į moterį, kurios kaktą vagojo kelios, tačiau labai žavios raukšlės. Mačiau, kad ji pati dvejoja dėl savo sprendimo ir nežino ar gerai elgiasi, ir tai mane dar labiau žavėjo. – Nebent tave traukia senas, visų nugulėtas gultas. – žaisdama tik jai vienai žinomą žaidimą nekaltai gūžtelėjo pečiais. Šiuo savo gestu ji metė man iššūkį. Ji tikrai norėjo pamatyti mano reakciją. Norėjo pažiūrėti ar sutiksiu su nakvyne jos bute. Hetera rizikavo savo gyvybe tik dėl to, kad pažiūrėtų ar išdrįsiu ją nuskriausti.