-Prologas-

240 16 1
                                    

Vos atsikėliau iš lovos, priėjau prie savo tamsaus ir suraižyto stalo, ir atsidaręs pirmąjį stalčių išsitraukiau mažą, jau kiek sutrintą, popierinį kalendorių su neaiškiu peizažu kitoje pusėje. Nuo stalo pasičiupęs pirmą po ranka papuolusį tušinuką, užbraukiau dar vieną, o tiksliau sakant, paskutinę dieną.
Šiandien planavau išvažiuoti į universitetą. Norėjau tai padaryti anksčiau nei likus savaitei iki mokslo metų pradžios, bet apie tai sužinojusi mama primygtinai liepė pasilikti namie kuo ilgiau. Nenorėjau palikti jos vienos su Flečeriu, bet taip pat stipriai ir nenorėjau jo matyti akyse. Nors jis čia gyveno jau kokius penkerius metus, nei vienas iš mudviejų nė nebandė artimiau susibendrauti, o mama pasitenkino ir tuo jog vienas kitą pakenčiam. Jausdamas nervo kamuolį skrandyje, giliai įkvėpiau ir iškvėpiau, dirstelėjau pro apdulkėjusį ir bent metus nevalytą kambario langą į auštantį rytą ir palaimingai nusišypsojau, žinodamas, kad pabėgsiu iš šių namų dar vieniems metams.  

Kas mes?(Nutraukta)Where stories live. Discover now