Kas mes?(Nutraukta)

-7-

Atsikirpęs sprindį lipnios juostos, priklijavau savo naująjį tvarkaraštį prie sienos, viršum rašomojo stalo. Iš po pagalvės pasičiupau vieną mėtinį saldainį ir jį įsimetęs į burną, išėjau iš kambario. Planavau nusigauti iki sporto fakulteto ir susižiūrėti sporto salės laiką, bet apskaičiavau, kad lengviau bus jei bandysiu laimę, paklausdamas Aizeko. Laiptais užkilau į trečią aukštą ir pabeldžiau į tamsiai rudas duris. Iš už jų pasigirdo žemas Zako balsas. Pravėriau duris ir įsmukau vidun, paskui save jas užtrenkdamas.

-Sveikas, - tariau klestelėdamas ant kėdės prie rašomojo stalo.

-Kol kas dar nesergu, - atsakė vaikinas, prie sienos lipindamas plakatą su futbolo aikšte. Šyptelėjau suprasdamas humorą. Stebėjau kaip draugas lygina plakatą ir atsitraukęs, rankomis įsirėmęs į šonus , grožisi vaizdu. Zakas sau nesmarkiai linktelėjo ir klestelėjo ant lovos, ant kelių užsikelddamas kompiuterį ir ranka pasikasydamas galvą. Kelias akimirkas apšalęs spoksojau į vaikino beveik pliką galvą.

-Pirmu numeriu? - tarstelėjau, niekaip negalėdamas nuleisti antakių.

Draugas kilstelėjo akis ir tingiai šypsenėlei perbėgus per lūpas, delnu perbraukė per trumpučius tamsius šerelius, vienodai pasiskirsčiusius po visą jo galvą.

-Pamaniau, kad reikia pokyčių, - atsakė jis, kompiuteriui pradėjus negarsiai ūžti.

Tik linktelėjau galvą, vis dar spoksodamas į Zako plikę. Kelias minutes kambaryje vyravo tyla, tik brunetas kartais sukeldavo garsą, bespaudydamas kompiuterio klavišus. Apsižvalgęs supratau, kad be mudviejų daugiau čia nieko nėra. Akys nukrypo į neperseniausiai vaikino pakabintą plakatą. Bežvelgdamas į futbolo vartus prisiminiau ko čia atėjau.

-Klausyk, gal kartais žinai sporto salės darbo laiką? - paklausiau alkūnėmis įsiremdamas į kelius ir labiau palinkdamas Zako pusėn.

Vaikinas linktelėjo, nepakeldamas savo mėlynų akių į mane. Laukiau kada jis prabils bet prabėgus dar porai minučių, taip ir neišgirdau bruneto balso. Kiečiau sučiaupiau lūpas ir pasitryniau delnus.

-Irrr, kada gi jie dirba? - dar kartą paklausiau.

Zakas pagaliau teikėsi pakelti akis į mane.

-Darbo dienomis nuo septynių iki dešimt, o savaitgaliais nuo devintos iki ketvirtos, - išbėrė jis.

-Šaunu, puiku, nuostabu - tariau spragtelėdamas pirštais. Brunetas nieko neatsakė tik palingavo galva.-Pats eisi?

Zakas palinksėjo galva, bet vėliau tik gūžtelėjo.

- O iš kur tu žinai kada salė dirba?

-Jetus, Džekai! - vaikinas piktai dėbtelėjo į mane. - Ko čia priskretai kaip musė, negi neturi kas veikt?

Atsilošęs kėdėje atsidusau ir įvėliau pirštus į savo plaukus.

-Yra, bet aš per daug tingiu užsiimti kuo nors svarbiu.

Išgirdau kaip brunetas tyliai atsidūsta.

-Už pusvalandžio planavau vykti į parduotuvę naujų ausinių ar kažkotais panašaus, - tarė jis, kol tuo tarpu aš įkypai spoksojau į gelsvai pilkšvas, ne pirmos jaunystės, kambario lubas. - Nori kartu?

-Šaunu, tuo pačiu galėsim paieškoti ir darbo man! - energingai tariau stryktelėdamas nuo kėdės ir suplodamas delnais.

Zakas prunkštelėjęs dirstelėjo į mane.

-Žinoma, kodėl gi ne. Tik dar nežinia ar kas nors tavęs norės.

-Ohh, manęs daug kas nori, - tariau prislopintu balsu. Vaikinas tik priekaištingai suraukė antakius, bet lūpos vis dar šypsojosi.

Informacinių technologijų parduotuvėje praleidome apie valandą. Nė neįsivaizdavau, kad išsirinkti ausines trunka tiek daug laiko. Kai jau traukėm prie kasos ir rodos viskas buvo baigta, Zakas sustojo prie diskų. Ne kokių nors grupių albumų, bet tuščių įrašinėjimui skirtų diskų.

-Jau galime važiuoti namo? - sumurmėjau kai pagaliau išėjome iš parduotuvės.

-O kaip tavo darbo paieškos? - prunkštelėjęs paklausė Zakas, apžiūrinėdamas savo naujas, ką tik nusipirktas, ausines.

Numojau ranka.

-Vėliau,-sumurmėjau mums beeinant prekybcentrio išėjimo link.

Bevažiuojant Zako automobiliu, kuris kriokė garsiau nei praeitos epochos troleibusas, abudu tylėjom. Fone grojo keisto ritmo muzika ir kart kartėmis mergina ką nors sudainuodavo.

-Tai kaip supratau lankysiesi salėje,-tylą nutraukė vaikinas, sėdintis už vairo.

-Aha, - linktelėjau besižvalgydamas pro langą. - Žinai, nenoriu prarasti savo formos.

Zakas nusijuokė.

-O taip, būtinai turi palaikyti šią figūrą, - nenustojo prunkšti jis ir kai pakėlęs antakius atsisukau į brunetą, šis man tik pamerkė akį.

-Tai skambėjo taip...

-Gėjiškai,-užbaigė Zakas. - Žinau.

-Taip,-nutęsiau šyptelėdamas.

Akimirką tarp mudviejų vyravo keista tyla, bet tada nebesusilaikęs dirstelėjau į brunetą ir kartu su juo garsiai nusijuokiau.

Grįžę į bendrabutį išsiskirstėm. Draugas nekantravo išbandyti naujas ausines, o aš nekantravau virsti į lovą ir pasimėgauti paskutinės dienos prieš mokslų pradžią paskutinėmis valandomis. Panosėje niūniuodamas dainą, kurią Zakas mašinoje paleido bent tris kartus, atrakinau bendrabučio duris ir įžengiau vidun.

Kambarys skendėjo prieblandoje, susiraukęs įžvelgiau kompiuterio ekrano apšviestą kambarioko siluetą. Pirštų galiukais spustelėjau šviesos mygtuką ir kambary nušvito lempa. Trevoras krūptelėjo, galiu prisiekti, jog išgirdau tylų klyktelėjimą jam iš burnos išsitraukus šaukštelį. Nieko nesakiau, tik nustebęs kilstelėjau antakius ir įsispoksojau į vaikiną. Tamsiaplaukis plačiomis, mėlynomis akimis savo ruožtu irgi spitrijosi į mane. Pakabinęs didelį šaukštą jogurto susibruko jį visą į burną ir nurijo, vis dar nenusukdamas žvilgsnio nuo manęs.

-Dabar penkta vakaro, - pagaliau nutraukiau šią tylą. Trevoras man nieko neatsakė, tik dar daugiau prisitraukė kelius prie savęs. Atsidusau ir išsitiesiau lovoje, rankas palikdamas gulėti virš galvos. Kambarioko kompiuteris tyliai ūžė.

-Jei planuoji nieko neveikti, gal galėtum užgesinti šviesą, - krenkštelėjęs sumurmėjo Trevoras.

Šiek tiek suraukęs antakius, pasiverčiau ant šono ir įsispoksojau į kitoje lovoje susirangiusį vaikiną.

-O ką tu veiki? - pasmalsavau neatitraukdamas akių nuo tamsiaplaukio.

-Žiūriu filmą, - tyliai atsakė jis.

-Šitaip leidi paskutinę dieną prieš mokslus? - tyliai prunkštelėjau.

-Ir pažvelkime kas taip pat tūno kambary, - pašnibždom atkirti Trevoras.

-Kodėl tu šnibždi?

Kambariokas nieko neatsakė, tik įsikišo ausin ausinuką ir stebeilydamasis į kompiuterio ekraną, pakabino šaukštą jogurto. Pavartęs akis išsirangiau iš lovos ir prieš užsidarydamas vonioje, išjungiau šviesą.