Kas mes?(Nutraukta)

-1-

Atsisveikinęs su mama, kuri šiais metais jau lengviau mane paleido iš savo glėbio, įlipau į traukinį. Susiradęs savo vietą šleptelėjau į ją, o sau po kojomis numečiau nedidelį, tamsų sportinį krepšį. Jis buvo daugiau nei kelių metų senumo, o brendo ženklas jau buvo beveik visai nusitrynęs, bet man šis krepšys patiko. Tingiai nusižiovavau ir susikišęs rankas į džemperio kišenes, patogiau įsitaisiau. Laukė keturių valandų kelionė. Ne tiek jau ir daug jei važiuosi traukiniu, bet laiko nusnūsti pakanka. Niekad nebuvau ryto žmogus, netgi tada kai vykdavo kelionės į mano išsvajotąsias vietas. Buvau tas vaikinas kuris iki pirmos valandos dienos vaikšto kominis. Ne sykį esu užmigęs per paskaitas ir ne sykį dėl to esu gavęs papeikimą. Bet ką jie man padarys? Ogi visiškai nieko. Čia jau jų problema, jog paskaitos tokios neįdomios.
Traukiniui sustojus įlipo grupelė jaunimo. Visi žvaliai kalbėjosi ir juokėsi. Betysdami didelius lagaminus nupėdino vagonu ir klestelėjo pora eilių už manęs. Iš juodų džinsų, kurie buvo nusiskalbę iki tamsiai pilkos spalvos, kišenės išsitraukiau ausinukus, ketindamas visą likusį laiką prasnausti arba prasiklausyti muzikos.
Ryškiai žalių ausinukų atnarpliojimas užtruko kokias dešimt minučių, per tą laiką pravažiavom dar dvi stoteles.

Nešinas savo sportiniu krepšiu ant peties, ėjau tais pačiais koridoriais kaip ir praeitais metais. Užlipau laiptais į trečią aukštą ir iš kelnių kišenės išsitraukiau raktą. Vis dar klausiausi muzikos per ausinukus tad negirdėjau kaip raktai sužvangėjo atsitrenkdami į rudas duris. Jas atrakinęs raktus susigrūdau atgal į kišenę ir tuo pačiu išsitraukiau telefoną. Įėjau vidun ir bemaigydamas ragelį, koja uždariau duris. Vis dar laikydamas krešį apsisukau ir susivedžiau wifi slaptažodį, kuris buvo užrašytas ant gelsvo lapelio ir priklijuotas prie durų. Palaukiau kol prijungė internetą ir tada patenkintas apsisukau, ketindamas šveisti tašę ant lovos bei pats griūti šalia. Net krūptelėjau kambary išvydęs nepažįstamą tamsiaplaukį vaikiną. Šis mandagiai šyptelėjo ir pakilęs nuo bendrabučio lovos pradėjo kalbėti. Kelias akimirkas žvelgiau į jį sutrikęs, stebėjau kaip juda jo siauros lūpos ir kaip po sekundės jis užsičiaupė, nepastebimai suraukdamas tamsius savo antakius. Nuo šio judesio jo juodi ovalūs akiniai pasislinko nosimi žemyn. Tik po šiek tiek laiko susigaudžiau jog vis dar groja muzika. Lyg susigėdęs šyptelėjau ir vienu judesiu išsitraukiau abu ausinukus.
-Kažką sakei?-paklausiau džergdženčiu balsu nes pastarasias penkias valandas nė nebuvau pravėręs burnos, nebent tada kai užsnaudžiau atsirėmęs į traukinio langą.
Tamsiaplaukis pasitaisė akinius ir atsikrenkštė.
-Tik tai jog esu tavo naujasis kambariokas,-netvirtai kimiu balsu atsakė vaikinas. Jo tamsiai mėlynos akys šaudė po visą kambarį kol pagaliau sustojo ties manimi.
Praeitais metais kambariu dalinausi su tokiu Salvijum, bet kai jis nepasirodė pora mėnesių paskaitose, o galų gale kai ten nusibeldė ir nuo jo trenkė alkoholiu, jį išmetė. Nužvelgiau priešais neramiai stovintį tamsiaplaukį. Jis buvo geru sprindžiu žemesnis už mane, jo tamsiai kaštoniniai, beveik juodi plaukai vienoje pusėje styrojo piestu. Vaikinas dėvėjo šviesiai mėlynus baltinius ir treningines kelnes. Visiška Salvijau priešingybė. Juos vienijo tik tas pats kambarys ir treninginės kelnės.
Tik linktelėjau ir apsisukęs nusimečiau krepšį. Šis beveik be garso šlumštelėjo ant pilku dekiu užklotos lovos. Prasegęs tašę, ėmiau iš jos traukti daiktus kuriuos atsivežiau. Keli nauji rūbai, sportbačiai, pluoštas naujų užrašinių, kiekvienam dėstomam dalykui po dvi, juodai nemėgau sąsiuvinių. Besirausiant tarp savo daiktų visą laiką jaučiau savo naujojo kambarioko žvilgsnį įsmeigtą man į nugarą.
-Kuo tu vardu,-paklausiau dar po kiek laiko pasisukęs į jį. Glėbyje laikiau visus savo atsivežtus rūbus.
Vaikinas kilstelėjo galvą ir dirstelėjo į mane.
-Trevoras,-sumurmėjo jis. Linktelėjęs priėjau prie spintos kuria dalinausi su savo kambarioku ir atidaręs ją, sugrūdau viską į vidurinę lentyną, tik batus tvarkingai padėjau į apatinę.-O tu?-paklausė jis.
-Džekas. Džekas Devilas,-prisistačiau uždarydamas spintos duris, šios garsiai užsitrenkė.
-Gyvensiu su velniu,-lyg sau nusijuokė tamsiaplaukis.
Tik šyptelėjau puse lūpų, pirštus uždėdamas ant šaltos durų rankenos.
-Bus matyt,-tyliai atsakiau išeidamas pro duris ir vos ne kaktomuša susidūrdamas su Sindija.
Šviesiaplaukė velniškai garbanotais plaukais pakėlė žvilgsnį į mane nustebusi, po akimirkos jos akys draugiškai suspindo ir ji nusišypsojo.
-Sveikas, Džekai, senai matytas,-draugiškai pasisveikino ji. Sindija yra antrakursė, na tiksliau buvo antrakursė, dabar ji trečiakursė. Susipažinau su ja praeitais metais kai Salvijus susiginčijo su ja. Sindija buvo tokia pikta ant jo, rodos panorėjusi galėjo užvožti taip jog žvaigždutės pasirodys. Bet šiaip ji yra viena iš mieliausių mano sutiktų merginų.
-La bas,-užsikirsdamas atsakiau ir nevalingai nusišypsojau, tikėjausi jog atrodau geriau nei išsiviepęs meduolinis arklys.
Šviesiaplaukė nudelbė akis į rankoje laikomą papkę ir murmėdama mindžikavo vietoje, niekaip negalėdama nustygti ramiai. Maža ir energinga, tokia pati kokią ir pamenu. Nesusilaikęs dar plačiau nusišypsojau, bet vos tik ji pakėlė ikypas akis į mane, pasistengiau nutaisyti kuo rimtesnę veido išraišką.
-Poryt vyks spektaklis,-tarė ji žvelgdama į mane savo užburiančios žalumos akimis.- Šiaip jis turėjo būti praeitą savaitę, bet pagrindinis aktorius susirgo, o jam pakeisti nebuvo kas. O gal niekas nenorėjo antraplanio aktoriaus. Nežinau. Nesigilinu,-pyškino Sindija žiūrėdama man kažkur pro ausį. Stebėjau jos rausvas lūpas kol ji kalbėjo. Vėliau mergina tik papurtė galvą ir jos šviesios garbanos išsiplaikstė į šalis.-Na nesvarbu. Svarbu yra tai ar nori prisidėti prie šios mažos išvykos ar ne?
Pasikasiau viršugalvį. Mintis jog praleisiu dieną netoli Sindijos labai viliojo, bet aš nė iš tolo nebuvau panašus į teatro mėgėją.
-Na… Gerai,-tariau galų gale.
Mergina nusišypsojo dar plačiau ir lape brūkštelėjo mano vardą bei pavardę.
-Spektaklis vyks ketvirtą valandą mieste, išvyksim antrą,-greitai išbėrė ji.-Susitiksim vėliau,-tarė pamodama ir jau pasisukusi eiti. Pamojau jai atgal, nors ji greičiausiai to net nematė, ir stebėjau kaip maža šviesiaplaukė, siūbuodama klubais nuskuba koridoriumi.
Už mano kambario durų pasigirdo didelis bildesys. Rodos visos knygos muvirto ant žemės. Sukandau dantis prisiminęs, jog turiu naują kambarioką ir tada man kai kas toptelėjo galvon.
-Palauk!-sušukau sulig tada kai Sindija pasuko už kampo.
Po akimirkos vaizde subolavo garbanos.
-Taip?-klausiamai pažvelgė į mane. Nevalingai ranka perbrukiau per savo tamsius plaukus.
-Čia… Su manim… turiu naują kambarioką,-išstenėjau, šviesiaplaukė linktelėjo lyg tai ir taip būtų aišku. Iš jos veido išraiškos mačiau, kad ją spaudė laikas ir ji norėjo kuo greičiau dingti. Iškvėpiau orą.-Pamaniau gal visai nieko būtų ir jį pakviesti į spektaklį. Taip galėtume sudaryti jam bent pirmą gerą įspūdį apie mūsų universitetą. Kad esam draugiški, o mokytojai bando mus apšviesti,-kalbėjau kol pajaučiau, kad Sindija juokiasi.
-Na jiems kartais dar ir pavyksta mus apšviesti. Bent jau naujom lempom,-sukikeno ji.
Patenkintas savimi irgi išsiviepiau.
-Tiesa sakant nė nežinau ar jis naujokas, galbūt tik pakeitė kambarioką ar, ar kas,-numykiau, dabar jau aš mindžikuodamas vietoje.
Sindija dar kartą linktelėjo ir nieko nelaukusi atidarė mano kambario duris. Tamsiaplaukis stovėjo vidurį kambario, bei vidurį visokiausių daiktų, ir glėby laikė dvi storas knygas. Jos buvo tokios storos, aš suabejojau ar tokių išviso yra universiteto bibliotekoje.
-Išsprūdo iš rankų,-nevilties pilnu balsu pasiteisino Trevoras linktelėdamas į ant žemės besivoliojančia dėžę. Tik dabar pastebėjau, kad visa vaikino kambario pusė buvo užgriozdinta didelėm kartoninėm dėžėm.
Sindija nepastebimai kilstelėjo antakius.
-Pirmas klausimas, tau patinka spektakliai?-griežtu, šiek tiek mamą primenančiu balso tonu, paklausė ji.
Trevoras sutrikęs pasitaisė akinius ir linktelėjo.
-Šaunu,- merginos veidas iš karto sušvelnėjo, ji iš segtuvo ištraukė margą reklaminęs skrajutę ir paėjėjusi kelis žingsnius arčiau tamsiaplaukio, įteikė ją jam.-Visa informacija parašyta čia, jei norėsi vykti eik kartu su Džeku, jis labai draugiškas,-šyptelėjo Sindija man ir dingo tarpdury.-Susimatysim aikštelėje, berniukai!-nuvilnijo jos balsas per visą koridorių.