Kas mes?(Nutraukta)

-6-

Pabudęs iškarto neatsimerkiau. Leidau sau tingiai pasirąžyti ir tik tada apsivertęs ant kito šono, pravėriau akis. Gulėjau lovoje, savo kambaryje, bet kažkas atrodė ne taip. Sutrikęs, besvirduliuodamas atsisėdau ir basas kojas nuleidau ant kilimo. Galvą ties smilkiniais sopėjo, nieko negalvojęs stvėriau ant naktinio stalelio stovėjusį vandens buteliuką ir vienu ūpu išmaukiau puse jo. Tada jau kiek šviežiasne galva apsižvalgiau po kambarį ir pagaliau supratau kas ne taip. Sėdėjau Trevoro lovoje, susisukęs jo patalynėje. Ranka veldamas plaukus pakilau nuo kambarioko lovos ir garsiai nusižiovavau. Durims krepštelėjus krūptelėjau, apsisukęs išvydau tarpdurį stovintį Trevorą, nešiną mažu parduotuvės maišeliu.
-Labas rytas,-gal kiek per garsiai pasisveikino vaikinas, koja uždarydamas duris.
-Aha,-numykiau vėl pasičiupdamas butelį vandens. Norėjau paklausti kaip mes vakar parsigavom namo, ir kodėl aš miegojau jo lovoje, bet to neprireikė, kambariokas pats pradėjo pasakoti.
-Kai grįžom, tu vos vilkai kojas, Aizekas padėjo davesti tave iki kambario. Bandei nusirengti, bet vien tik stengdamasis nusimauti kojines vos nenuvertei visos spintos,-Trevoras akimirkai nutilo, lyg ir priekaištingai žvilgtelėdamas į mane. Tik dabar supratau, kad dėviu vienus vakarykščius šortus. Atmintį šmėžavo vakaro prisiminimai, lyg pro kokią miglą mačiau kaip tamsiaplaukis padeda atsisegti marškinius ir juos nusivilkti.-... akimirkai nusisukau, o kai atsisukau tu jau snaudei nuvirtęs ant mano lovos,-užbaigė jis.
Prieš akis iškilo nuo šokimo šiek tiek paraudęs Sindijos veidas, kaip ji šypsosi, jos rankos ant mano kaklo.
-Ji mane pabučiavo,-sušnabždėjau nurydamas dar vieną šalto vandens gurkšnį. Rodos pats dar negalėjau patikėti kas vakar įvyko.
-Žinau,-pavartydamas akis tarė Trevoras, maišelį padėdamas ant spintelės. Apsisukęs pradėjo kloti savo lovą.-Vakar tu tai pasakei septynis kartus, vien tik autobuse.
-Paprastai aš tiek negeriu,-sumurmėjau ranka kasydamasis smakrą ir stebėdamas kaip vaikinas mitriai išpurena pagalvę ir su dideliu malonumu klesteli ant lovos. Pasičiupęs maišelį pradėjo jame knaisiotis.
-Tarkim,-su maža, vos juntama pašaipėle balse tarė Trevoras, pro akinių viršų akimirkai dirstelėdamas į mane. Iš parduotuvės maišelio ištraukė žalią, didelį obuolį ir suleidęs į jį dantis, bekramtydamas įsispitrijo į mane. Pasijaučiau nejaukiai, stypsodamas vidurį kambario pusnuogis, prieš savo naująjį kambarioką.
Mitriai iš spintos pasičiupau apatinius ir pradingau vonioje. Vis dar galėjau ant savęs jausti vakarykštį prakaitą ir alkoholį, žūt būt norėjau visa tai nusigramdyti.
Kai grįžau į kambary Trevoro jame nebebuvo. Greitai apsirengęs savo mėgstamiausius džinsus ir iš spintos pasičiupęs pirmą po ranka pasitaikiusę bliuskutę, apsirengiau. Prigriebęs apytuštį vandens buteliuką išėjau iš kambario. Užtrenkęs duris ir išgirdęs kaip jos spragtelėjusios užsirakina, beniuniuodamas patraukiau laukinių durų link. Išėjęs į vis dar vasara atsiduodantį universiteto bendrabučių kiemą, laužydamas naujojo ūkvedžio taisykles, kurias radau prikaltas prie stendo vestibiulyje, patraukiau per negyvai atrodančią pievelę. Neskubėdamas žingsniavau mažo parkelio tako link, sportbačiais trypdamas nugeltusią žolę.
Žvyro pripiltas takas tiesėsi tarp praretintų medžių giraitės. Čia dažnai galėjai sutikti bėgiką ar kokį dviratininką. Rečiau buvo įmanoma išvysti ir St. Tomo universiteto studentą, kur nors tyliai tupintį ant suoliuko, ar spėriai žingsniuojantį universiteto link, rankoje spaudžiantį portfelio rankeną. Tyliai niūniuodamas Imagine Dragon dainą, kurią rodos žinojau mintinai, bet kaip tik dabar pamiršau visus žodžius, išsukau iš keliuko ir per retais kuokšteliais augančią žolę nupėdinau tvenkinio link. Nors nesu tikras ar tą apdžiuvusią balą galima vadinti tvenkiniu. Vandens telkinys labiau priminė gerai prižiūrėtą pelkę, aplinkui visad nupjauta žolė, pora ančių, besiirstančių pirmyn atgal, vanduo, pilnas dumblo ir dar nežinia ko, tad taip, vistiek pelkė, tik miesto tipo. Klestelėjęs ant nupjautos vejos, gurkštelėjau vandens stebėdamas kaip trys antys irsčiojasi tvenkinio pakampėje. Užsukęs buteliuką atsiguliau ant nugaros, galvą užversdamas į dangų. Stebėjau kaip šviesūs debesys bekeisdami formas plaukė giedru dangumi. Saulė spigino kaip patrakusi, jos spinduliai gėlė akis ir vertė stipriai mirksėti. Turėjau begales darbo: kardinaliai susitvarkyti savo kambario dalį, nunešti nešvarius, praeitais metais spintoje paliktus rūbus į skalbimo kambarį, kaip nors dasigauti iki pavaduotojos kabineto ir atsiimti naująjį tvarkaraštį, taipogi būtų visai ne pro šalį susirasti darbą, o aš tenorėjau gulėti ant šios, nugarą badančios, pievelės.
Po geros valandos, kai saulė plieskė pačiame aukščiausiame taške ir mano buteliuke nebeliko nė lašo vandens, grįžau atgal į bendrabučio kambarį. Pasičiupau ausinukus, kuriuos po ilgo ieškojimo radau po pagalve, ir pasileidęs muzika kibau į tvarkymąsi. Praplušau visą pusvalandį kol susitvarkiau spintą, iš po lovos išrankiojau visokias šiukšles, išverčiau visą jovalą iš spintelės prie sienos ir ten viską gražiai susidėjau. Suplukęs, aplipęs dulkėmis, bet patenkintas, nužvelgiau kambarį. Čiupęs du didelius, pilnus visokio chlamo šiukšlių maišus, išnešiau juos laukan. Sumetęs į šiukšledėžes, spragsėdamas į muzikos ritmą, traukiau sau atgal į bendrabutį. Pasisukus, kitame gatvės gale išvydau Sindiją, ji ėjo su kažkokiu vaikinu ir juokėsi. Geriau įsižiūrėjus, atpažinau tiesią Trevoro eiseną. Nusisukęs sprukau pro bendrabučio duris, kol nei vienas manęs nepastebėjo.
Susinervinęs paspyriau kambary, ant grindų, besimėtančią tašę. Dar labiau suirzęs ją pakėliau ir sugrūdau po lovą. Žinojau, kad neturiu teisės pykti. Sindija ne mano mergina, o Trevoras nėra mano draugas. Tad nei vienam negaliu nurodinėti su kuo bendrauti, o su kuo ne. Bet vistiek siutau, prieš akis stovėjo vaizdas kaip mergina nusijuokia ir draugiškai kumšteli Trevorą. Kodėl mano ir jos santykiai negalėtų būti tokie?
Durų rankenai sugirgždėjus, vidun įėjo tamsiaplaukis. Vaikinas nė nedirstelėjęs į mane, movė į vonios kambarį. Jaučiau kaip akies nervas trūkčioja. Rankomis patryniau akis ir atsidusęs išsitiesiau lovoje. Po kelių minučių išlindo Trevoras. Nieko nesakęs kažką pasiėmė iš lentynos ir išėjo iš kambario, paskui save tyliai uždarydamas duris. Iškvėpiau sulaikytą orą ištuštindamas plaučius ir įvėlęs pirštus į plaukus, stipriai užsimerkiau.