Love Letter ( Fanfiction LT )

Ugnies Taurė - 3 skyrius

Ryte, aš pabudau gan anksti. Saulė dar buvo nepakilusi tad patyliukais apsirengiau ir pasigriebusi savo lazdelę išėjau į lauką prasivaikščioti.
Lauke buvo žvarboka, bet nevėjuota. Hogvartso pilis atrodė pasakiškai ryto tamsoje. Po gero pusvalandžio apmąstymų ir pasivaikščiojimo pasirodė pirmieji spinduliai. Tuo metų kažkoks berniokas pasirodė prie vartų. Tai buvo tas akiniuotis, kuris sulaikė savo draugelį, kuris vos neatėjo išbučiuoti Fler. Jis mane pastebėjo ir ėjo artyn manęs. Saulės spinduliai spigino į akis. Jis atėjo arčiau manęs ir aš pamačiau nepaprastą dalyką...
- Haris Poteris?!- užrėkiau aš jam tiesiai į veidą. Jo randą galėjai aiškiai matyti.
- Taip..,- tarė jis irzlokai,- O tu iš Biobetonso?
- Taip,- tai pasakiau irgi truputi irzlokai. Gal neišsimiegojau?
Nejauki tyla. Jis žiūri į mane, aš- į jį.
Reikėjo kaip nors prajudinti pokalbį, o kadangi aš to nemoku, tai šūdas man ir gaunas:
- Ar tau... Ar tau patinka sūris?- išlemenau aš. Gailiuosi, nes nieko geriau nesugebėjau sugalvoti.
- Nu... Kaip ir jo. Lazaniją mėgstu...
O Poteris buvo gal ir ne toks prastas kaip tas blondinas... Įdomu, ką jis man būtu sakęs jai bučiau pasakius tiesą..?
- Oj... Atleisk! Turiu bėgti!- šuktelėjo jis ir nubėgo pilies link. Taip daro visi kurie nori manęs atsikratyti. Tuo metu iš karietos išlipo madam Maksima su Fler ir kitais.
- Einiam pusryčių, Krum,- tarstelėjo madam Maksima ir aš atsistojau jiems už nugarų. Kaip visada.

------------------

Pilyje buvo šilta ir ramu. Šurmulys sklido iš didžiosios salės kur Hogvartso ir Durmštrango mokyniai susirinko pavalgyti pusryčių. Mes atsisėdom prie Varno Nago stalo. Iš čia matėsi Klastūnyno ir Grifų Gūžtos stalai. Nužvelgiau visų mokynių veidus, bet Smirdžiaus ( vis dar nesugebu susilaikyti nekrizendama vien tik pagalvojus apie jo pavardę) čia nebuvo. Tuo tarpu Haris Poteris sėdėjo prie Grifų Gūžtos stalo ir plepėjo su ryžiku ir vėpla.

Valgio nepaliečiau. Atrodė vyliojančiai, bet valgyti nenorėjau. Po kiek laiko, kai visi sočiai pavalgė aš nuėjau nuo stalo ir nukėblinau į kambariuką kur buvo laikoma ta taurė. Atsisėdau ir išsitraukusi tėčio dovanota mobiliaką ( užbūriau jį didinimo kerais, mat jis buvo baisiai mažas ) pradėjau jį maigyti. Po kelių minučių laukimo pasirodė ir kiti mokyniai. Atėjo Fler su kažkokiu bernu parankėj ir abu kartu įmetė po lapelį su savo vardu. Jiems išėjus dar du nepilnamečiai ryžikai, kaip supratau Vizliai, o tas mažasis Poterio draugelis ryžas buvo jų brolis. Tad tie broliai Vizliai, kiek nugirdau Fredis ir lygtais Džordanas bandė pergudrauti amžiaus ribą ir įmesti į taurę savo vardus, bet jiems nepavyko ir jiems užaugo barzdos. Buvo labai juokinga. Po dar kelių Hogvartsiečių atėjo ir Viktoras. Jis su savo draugais įmetė savo lapelius su vardais. Aš atsistojau, kad jis mane pamatytu.
- O! Sveika!- šuktelėjo jis.
- Labas! Tikiuosi pateksi!- atsakiau aš jam braudamasi per minią jo link.
- Ji eis su mumis?- sušnibždėjo jam į ausį vienas jo draugelis
- Nu, jei TU nenori tai TU ir neik,- pasakiau aš irzliai.
- Ne, ne... Viskas gerai,- susigriebes tarė vaikinukas.
- Tai... Eime!- išskyrė Viktoras mus.

------------------

Kavinukėje nebuvo labai įdomu. Visi tik kalbėjo apie savo mokyklą, o aš gėriau pasukų punšą. Negaliu patikėti, kad Viktoras atsivedė savo kvailų draugelių! Po geros valandėlės grįžau į pilį. Ten mane pasitiko... Smirdžius?
- Sveika. Pala, koks tavo vardas? Primiršau...
- Aš tau jo nebuvau sakiusi,- susiraukusi atmečiau jam.
- Ai, tada gerai. Koks tavo vardas?
- Mia.
- Ai, tad--
-Susitiksim vakare!- nutraukiau aš jį. Nelabai įdomu buvo su juo plepėti. Dabar reikės laukti vakarienės, kad būtu paskelbti mokyklų čiampionai. Tikiuosi Fler nebus viena jų.

Praėjus geroms dviems valandoms buvo vakarienės metas tad visas Hogvartsas, Durmštrangas ir Biobetensas susigrūdo į didžiąją salę. Ten, prie Klastūnyno stalo sėdėjo Viktoras. Jis atrodė nusiminęs ir paskendes apmąstymuose. Aš jam pamojavau, bet jis manęs nė nepastebėjo. Visi valgė vakarienę. Šį kartą ir aš pavalgiau, nes visa ši diena mane tiesiog nuvargino. Kai lėkštės ištuštėjo atsistojo Dumbldoras. Ir pranešė, kad Ugnies taurė paskelbs mokyklų čempionus. Tad iš taurės pradėjo lėkti lapeliai su vardais. Pirma išlėkė Krumas (taip ir tikėjausi), poto Fler (nekenčiu), o tada Digoris. Visi buvo išsiųsti į kažkokį kambariuką. Bet kai Dumbldoras skelbė vakaro pabaigą... Ušlėkė dar voenas lapelis, o po jo dar kitas.

Visa salė sunerimo, kas čia dedasi? Dumbldoras perskaitė pirmą lapelį.
- Haris Poteris!!- sušuko jis susirūpinęs. Haris pakilo ir aiškiai išsigandęs nuslinko to kambariuko link. Tada Dumbldoras perskaitė antrą lapelį, o tai mane šokiravo.
- Mia... Mia Krum!!- sušuko jis pasimetęs. Aš pakilau nuo stalo ir mačiau kaip į mane spokso visa salė. Visi mokytojai ir teisėjai buvi pasimete. O aš ėjau to kambariuko link...