Love Letter ( Fanfiction LT )

Pirmoji rungtis- 11 skyrius

Štai aš, jau sparčiu žingsniu einu į vietą, kur man reikės nukauti drakoną. Kaip aš tai padarysiu? Neįsivaizduoju.

Rankoje stipriai suspaudusi laikiau lazdelę.

Baimė, panika, sąmišis. Štai ką aš jaučiau artėdama tos vietos link.

Iš už miško jau girdėjosi minios šūksniai ir šurmulys. Priėjusi palapinę kurioke buvo kiti čempionai, aš lėtai atvėriau jos užuolaidą.

Ten sėdėjo susikrimtęs Krumas. Šiknius, kuriuo aš pasitikėjau. Jo pamaiviškai trynėsi Fler. Dar viena višta. Digoris susinervinęs vaikščiojo po palapinę o Haris sėdėjo stebėdamas kiekvieną iš čempionų.

Pamatęs mane jis neryškiai šyptelėjo. Aš jau irgi šyptelėjau ir pridėgusi klestelėjau šalia jo.

- Kaip jautiesi?- tyliai paklausė jis.
- Šiektiek bijau,- nerviškai nusijuokiau.

Į palapinę išsišiepęs įsiveržė Liudas Maišinis.
- Sveiki čempionai!- sušuko jis.- Ateikite arčiau. Pažiūrėsime kas kokį drakoną turės nukauti.

Visi atsistojome ir priėjome arčiau. Jis atrišo maišą ir atkišo Krumui. Jis įkišo ranką ir ištraukė drakoną. Poto tą patį padarė kiti. Liudas vis pakomentuodavo drakoną ir leisdavo jiems prisėsti. Atėjo mano eilė traukti.

Įkišau ranką ir greit ištraukiau. Mažas drakoniukas nudegino man pirštus.

Susiraukiau ir greitai įkišusi ranką atgal į maišą sugriebiau drakoniuką ir jį ištraukiau.

- Šiaurės mėlynasis...- tyliai tarė jis, gan išsigandęs.

Šiaurės mėlynasis buvo melsvai baltas drakonas su lediniais spygliais ant odos. Jis spjaudėsi mėlyna ugnimi ir braižė mano delną savo milžiniškais nagais.

- Eisi penkta, Krum.- lėtai ištarė Maišinis. Aš linktelėjau galvą ir nuėjusi klestelėjau šalia Hario.

- Taigi,- tęsė Maišinis.- Jūsų užduotis yra pavogti iš drakono auksinį kiaušinį. Tas kiaušinis bus jūsų užuomena į kitą rungtį. Supratot?

Visi pritariamai linktelėjo ir maišinis atsisvekinęs išėjo.

Maišiniui išėjus pasigirdo garsus minios ošimas.

*

Neilgai trukus išėjo Haris ir aš likau paskutinė laukti savos eilės. Girdėjau, kaip visa minia nutilo pamatę Harį.

Girdėjau, kaip jis kovėsi su drakonu. Girdėjau ir žiūrovų krykštojimus, plojimus. Dabar atėjo mano eilė.

Atsistojau ir suspaudusi rankoje lazdelę drąsiai žengiau išėjimo link.

Tik išėjus iš palapinės, pajutau tūkstančius žvilgsnių, kurie mane vertė jaustis nejaukiai. Supanikavau ir sulėtinau žingsnį. Jau norėjau apsisukti ir neždintis iš ten, bet tarp minios pamačiau Draką.

Jis buvo smarkiai subintuotas po to susidūrimo su mirties valgytoju. Mūsų žvilgsniai susidūrė ir jis man padrąsinančiai šyptelėjo. Aš linktelėjau ir įkvėpusi oro nuėjau toliau, į aikštę.

Kol sėdėjau, sugalvojau kaip jį įveiksiu. Tas planas man turėtu pavykti. Bent jau tikiuosi...

Aikštėje buvo aplinka, kaip drakono būstinėje. Tarp akmenų pamačiau drakono lizdą ir patį Šiarės mėlynąjį.

Pamačius, koks jis didelis realybėje, mane išpylė šaltas prakaitas. Jis buvo maždaug 12 pėdų aukščio ir savo ilgu kaip gyvatės kaklu stebėjo situaciją.