Karštoji Linija | ✓

į v y k i s

"Greičiau."

Jo kvėpavimas pagreitėja, kol jis tęsia savo darbą, stengdamasis visomis jėgomis patenkinti savo merginos prašymą.

"Evanai, greičiau." Ji suurzgia.

"Aš bandau." Jis išsekęs pasako.

"Dieve. Kaip šlapia."

Jis judina savo ranką aukštyn ir žemyn, bandydamas surasti tinkamą vietą. Jis dar niekada taip greit nejudėjo, todėl jo ranką perveria skausmas.

"Dieve." Ji sumurma giliai kvėpuodama. "Evanai, tai vyksta."

"Mažute, sulaikyk tai dar kelioms akimirkoms. Sustabdyk tai."

"Aš negaliu to sustabdyti." Jos kvėpavimas sunkus, todėl ji vos prakalba.

"Tu privalai. Tu privalai palaukti manęs."

"Evanai, tai vyksta. Aš-" Ji pati save nutraukia savo riksmu.

"Ty, aš sakiau palaukti manęs!"

"Dieve, tai ant viso mano veido!" Ji surinka pasibaisėjusi. "Aš skęstu!"

Pagaliau jo rankos surandą reikiamą vietą. Jo sukibimas dar labiau susispaudžia, kai jis sieka reikiamų įrankių, jog sustabdytų pratekėjimą. Po kelių minučių krapštymosi, jis pagaliau sustoja.

Jis apsisuka ir įsižiūri į savo merginos peršlapusią išvaizdą. Jis nusišypso, o ji susiraukia ir sukryžiuoja savo rankas.

"Juk sakiau nepaleisti čiaupo. Turėjai jį užblokuoti, kad visur neapipurkštų." Jis pasako ir gūžteli, linksma šypsena lieka ant jo veido.

"Spaudimas buvo per didelis." Ji paprieštarauja. "Jis prasiskverbė pro mano rankas. Užtrukai nemažą laiką taisydamas tuos sumautus vamzdžius."

Jis nusijuokia. "Galbūt aš norėjau, jog tu sudrėktum."

Ji pavarto savo akis ir šypsena atsiranda jos veide. "Koks skirtumas. Einu į dušą."

"Būsiu ten po penkių minučių."