Karštoji Linija | ✓

p a b a i g a

Ji nukreipia savo dėmesį nuo televizoriaus, kai išgirsta kažkam atrakinant duris. Po kelių akimirkų pro duris įžengia Evanas su maišeliu rankose ir su šviečiančia šypsena jo veide.

"Žinau, jog tai ne romantiška vakarienė, kurią prižadėjau." Jis drovėdamasis pasako, už savęs uždarydamas duris. "Bet iš kur aš galėjau žinoti, jog negalima kepti makaronų orkaitėje?"

"Evanai, visi žino, kad negalima kepti makaronų orkaitėje."

"Visi?"

"Visi."

"Velnias."

Jis nueina link virtuvės, padėdamas savo prekes ant stalelio ir pradėdamas traukti kartonines dėžutes iš maišo. Pigus kinų maisto kvapas pasklinda po namus, tad Ty šokteli nuo sofos ir nueina link Evano.

Ji apvynioja savo rankas aplink jo liemenį ir paslėpia savo veida jo krūtinėje, taip pasisveikindama su juo. Jis pasilenkia ir palieka švelnų bučinį ant jos kaktos, prieš jam kažką ištraukiant iš savo kelnių kišenės. Jis išsitraukia mažą žvakę ir padeda ją vidury stalelio.

"Nepamiršau žvakės." Jis didžiuodamasis pasako, išskėsdamas savo rankas, jog parodytų į stalelį. "Štai. Mūsų įmantri vakarienė."

Ji nusijuokia, prieš jai atsisėdant ir pagriebiant kartoninę dėžę.

"Tai labai maža žvakė." Ji pasako, pamodama į žvakę.

Evanas išsitraukia žiebtuvėlį iš stalčiaus, jog uždegtų ją. "Žinau. Bet ji pavadinta "Ty žvakutė", todėl negalėjau atsispirti."

"Su metinėmis." Ji pasako, švelniai šypsodamasi, kol dedasi ryžius į lėkštę.

Jis pasilenkia link Ty, švelniai prisitraukdamas ją bučiniui. "Su metinėmis, mažute."

"Taigi, turiu gerų naujienų, kurias tau norėjau jau kurį laiką pasakyti."

Jis padeda žiebtuvėlį atgal į stalčių ir atsisėda. "Kokias naujienas?"

"Mano tėvai kraustosi gyventi atgal į Sietlą."

Jis kilsteli vieną antakį. "Šit kaip? Pagaliau su jais susipažinsiu."

"Taip. Bet spėk ką dar tai reiškia."

"Ką?"

"Krisas ir Zoja gyvens kartu su jais. Mano tėtis išeina į pensiją, tad galės likti namuose kartu su Krisu ir jį prižiūrėti."

Jis nusišypso. "Taigi..."

"Aš galiu mesti savo darbą. Man daugiau nebereikės dirbti sekso linijoje."

Maža šypsena, kuri neseniai pasirodė jo veide, pratrūksta į plačią ir džiaugsmingą, kai jis pašoksta nuo kedės ir apeina aplink stalą. Jis apkabina ją per pečius ir pradeda palikinėti trumpus bučinius ant viso jos veido. Ji pradeda juoktis ir susigūžia jo glėbyje.

"Evanai, aš bandau valgyti." Ji pasako per savo juoką.

Jis ignoruoja ją, toliau tęsdamas savo švelnų užpuolimą, prieš jam pakeliant ją nuo kedės. Jis pradeda nešti ją link miegamojo, ignoruojant jos silpną protestą. Kai jie pasiekia kambarį, jis švelniai numeta Ty ant lovos.

"Evanai!"

"Mes turim atšvęsti." Jis pasako ir pakštelėja jai į lūpas.

Ji nusijuokia. "Leisk man atšvęsti su mano saldžia ir sūria vištiena."

"Aš būsiu tavo saldi ir sūri vištiena."

Ji pavarto akis, nustumdama jį ir atsistodama nuo lovos. "Tu esi mulkis."