Princas ant balto žirgo / Kim Seokjin

🍀Pagalba🍀

    Įkvėpiai daug oro ir sakai:

    - Beveik visos šios mėlynės yra nuo mano tėvo, bet keleta yra ir nuo klasiokų. Aš visada buvau trankoma tėvo, bet kai nusižudė mama aš tapau jo pagrindiniu taikiniu ir vergu. Darau viską. Aš išlaikau šeimą, tvarkaus ir taip toliau, o jis tik pasiema visus pinigus ir juos pragere. Dažnai parsiveda kokia merginą, o tada mane išvaro iš namų. Lyg to neužtektu mane ir mokykloje skriaudžia, bet per tą mėnesį įpratau tai nebėra taip blogai.

Jino p.o.v

    Kai ji viską papasakojo per mane perėjo šaltis. Man pasidarė jos taip gaila, bet dabar nežinojau ką daryti, nes dabar ji tikrai nesutiks gyventi su manimi, nes dar manęs pilnai nepažysta. Aš sakau:

    - Tai nėra gerai! Nežinau kaip dabar tau padėti, nes dar neturiu tavo pasitikėjimo ir nenoriu tavęs spausti. Imk mano numerį ir kai kažkas bus blogai skambyk tuoj pat atlėksiu,- ji silpnai palinkčiojo galvą ir padėjęs jai atsistoti nuvedžiau į klasę. Prie klasės ji sustojo ir sako:

   - Jau gali paleisti. Nenoriu, kad tu turėtum problemų,- truputėli supykau ir sakau:

   - Ne! Eisiu su tavim. Jie nieko negali man padaryti, nes žino kas jų gali laukti,- ji papurtė galvą ir sako:

   - Aš matau, kad esi vienas iš populerių vaikų kuris toks tavo per vieną dieną ar kažkas tokio ir nenoriu, kad tavo populerumas nukristu, nes šias laikais visiems mokyniams beveik tai ir terūpi,- jau stipriai supykau ir ją atsukęs priešais save sakau:

    - Aš ne toks! Niekada nebuvau, niekada nebūsiu! Aš tau padedu, nes noriu ir man nerūpi ką kiti apie tai galvos!- aš mačiau, kad ji stovėjo nustebusi ir atrodė tikrai labai mielai. Ką! Nesakyk, kad jau įsimylėjau ją!? Ne taip negali būti, bet gal?

Y/N p.o.v

   Negalėjai patikėti ką jis sako, bet tave labai nuramino jo žvilgsnis kai pamatė tave nustebuse. Jis buvo švelnus ir raminantis. Jis tave jau norėjo temti į klasę ir tu jį sustabdžiusi sakai:

    - Bėje koks tavo vardas?- jis nustebes atsakė:

   - Tu manęs nežinai? Na tada mano vardas SeokJinas, bet vadink Jinu, o tavo?- tu pagaliau po tiek laiko nusišypsojai ir sakai:

    - Y/N, malonu susipažinti,- kai pažiūrėjai į jį tu vos nepratrūkai isterišku juoku, nes dėl kažkokių priežasčių jis yra visas raudonas.

Jino p.o.v

    Kai pamačiau ją nusišypsant mano širdis pradėjo plakti tūkstanti kartų greičiau ir jaučiau kaip mano žandai pradėjo degti. Kai Y/N tai pamatė vos nepratrūko juoktis, bet susilaikė. Aš greitai užsidengiau veidą ir nutempiau ją į klasę. Kai įėjome į klasę klasiokai darkė Y/N suolą. Pažiūrėjau į ją ir ji vėl buvo šalta kaip ledas. Tuoj jos nepaleisdamas pribėgau ir nustumiau mokinius. Mano kraujas atrodė buvo užvires iki saulės temperatūros. Norėjau visiems mokiniams trenkti, bet Y/N mane sustabdė ir sako:

    - Jinai nusiramink, aš tiesiog atpirksiu suolą kaip nors,- nieko nelaukdamas surikau:

    - Tu nieko neatpirkinėsi, nes tai ne tavo darbas! Čia yra mano mokykla ir aš neleisiu, kad tai tęstusi!

Y/N p.o.v

    Kai išgirdai ką Jinas sako tavo akys išsiplėtė, kad atrodė tuoj iškris. Jis vėl sako:

    - Tuoj pat sutvarkot arba turėsit didelių problemų! Mano mokykloje to nebus!!- tu jautei pagaliau, kad kažkad tavimi rūpinasi. Tu dabar esu laiminga. Mokiniai kurie sugadibo tavo suolą pradėjo jį tvarkyti. Po kelių minučiu jis buvo toks pats koks buvo prieš tai. Tu sakai: