Princas ant balto žirgo / Kim Seokjin

🎆Kažkas Vidui🎆

Po metų:

Gyvenimas gražus. Gyveni su nuostabiu žmogumi kuris yra mylintis vaikinas. Turi viską ir dažnai atrodo, kad per daug. Tau ir Jinui jau po 17. Abu laukiat nesulaukiat, kada abiem sukaks 18, nes jie jau nebe taip toli.

Sėdėjai prie stalo ir ruošei namų darbus. Netikėtai kažkas iš viršaus pabučiavo tavo kaktą. Iš prisilietimo supratai, kad tai Jin. Nusišypsojai ir jis sako:

- Ar tu nustosi gražėt?

- Tas pats liečia ir tave,- jis nusišypsojo ir sako:

- Mes dar jauni. Mes kaip pumpurai. Mes tik dar skleidžėmės,- nusijuokei ir netikėtai jis tave pakėlė ir nunešė ant lovos. Tu nesupratusi klausi:

- Ką čia sumanei Jinai?- jo akys degė aistra ir jis sako:

- Aš nebegaliu Y/N. Man reikia tavęs, tavo kūno. Aš visgi vaikinas,- tu tiesiog švelniai nusišypsojai ir sakai:

- Jinai, nieko neslėpk nuo manęs. Jai tu kažko nori tik sakyk.

Kitą rytą atsibudai ir supratai, kad geriau nejudėt. Išgirdai, kad kažkas juokesi. Pasukai galvą ir pamatei Jiną. Jis vis dar šiek tiek juokdamasis sako:

- Labas rytas.

- Baik juoktis! Žinok man labai skauda!

- Atleisk, tuoj atnešiu vaistų,- jis išėjo iš kambario ir tuoj grįžo su stikline vandens ir dviem tabletėm. Jis tave pasodino ir davė vaistus. Tu tada susivokusi kai ko klausi:

- O tu naudojai apsaugą?!- jis pradėjo kažko juoktis:

- Geriau pagalvojus, neprisimenu.

- Tu ką!?!

- Nesijaudink, jai ir nenaudojau aš mielu noru priimsiu mūsų vaiką.

- Bet mums tik po 17!

- Greitai 18, ir be to kiek daug paauglių šiais laikais susilaukia žymiai ankščiau.

- Bet aš dar nepasiruošusi...,- jis tave apkabino ir sako:

- Nesijaudink, tu turi mane.

- Bet...

- Jokių bet. Taigi mes nežinome ar aš naudojau apsaugą ar ne ir be to jai ir nenaudojau nebūtinai tapsi nėščia,- tu ramiai palinksėjai galva ir toliau ilsėjaisi.

Po 3 savaičių:

Pradėjai jaustis keistai. Rytais vemi dažnai skaudą nugarą ir tavo mėnesinių kaip nėra taip nėra. Nusprendei nusipirkti nėštumo testą. Tave parduotuvėje keistai nužvelgė kai pirkai testą, bet ko daugiau ir tikėtis.

Grįžai namo ir nuėjusi atlikai ką reikėjo. Pamačiusi pliusą net išsižiojai. Nežinojai kaip reaguoti, bet prisiminusi Jino žodžius nusprendei padaryti jam staigmeną jo gimtadienio proga.

Norėdama užtikrinti, kad esi nėščia nuėjai pas gydytoją. Kaip ir manei, tavyje auga gyvybė. Kai Jinas paklausė apie ėjimą pas daktarą tu atsakei:

- Aš ten buvau, kad sužinočiau dėl ko vemiu. Jie pasakė tiesiog kažko suvalgiau ir skrandis trumpam sulėtino tempą. Jie man išrašė vaistų ir viskas,- matei palengvėjimą Jino akyse ir nuėjai į savo kambarį.

Visą likusį laiką iki Jino gimtadienio vengei jo. Matei, kad Jinui tai visai nepatinka.

Pagaliau atėjo Jin gimtadienis. Mokykloje visi jį sveikino, bet matei liūdėsį jo akyse, tu tyliai nusijuokei ir nuėjai. Po mokyklos mašinoje Jinas prakalbo: