Laimė - fuck it

1.

Danielle pov.

Atsikėliau ryte ir nusišypsojau. Vakar turėjau tikrai gerą dieną. Išsilaikiau vairuotojo pažymėjimą. Tada su Ashley nuėjom į mano mamos kavinę atšvęsti.

Išlipau iš lovos, pasiėmiau šiandienos rūbus ir nuėjau i vonę.

6:37 am.

Turiu begales laiko iki mokyklos.
Prisileidau vonę karšto vandens ir kaip mažas vaikas prisivariau putų.
Atsipalaidavau. Galvojau apie šiandienos planus. Norėčiau prieš mokyklos baigimą pasidaryti kuo daugiau darbų.

Bet išgirdau triukšmą ir rėkavimą prie mano kambario durų.

Tėvai pykstasi ir vėl.

Tikrai dėl to ne kaip jaučiuosi. Kai tėvai pykstasi stengiuosi nesikišti, nes tada man tektų pasirinkti, kurį palaikau. O negaliu išskirti. Jie vistiek abu mano tėvai. Abu begalo brangūs.
Abu begalo myliu.

Visada bandau turėti omeny, kad jie suaugę žmonės ir patys išsiaiškins. Bet tik ne tada, kai pradeda elgtis lyg maži vaikai.

Dar pagulėjus 5 minutes ir vandeniui atšalus aš išlipau iš vonios.

Kol viską susiruošiau rėkimai spėjo nutilti. Labai sunku girdėti tėvus pykstantis.

Nusileidau laiptais į apačią. Bet tėčio niekur nebuvo.

- Labas rytas. Kur tėtis?- paklausiau.

- Nusprendėm, kad jam reikia pagyventi atskirai nuo mūsų.

- Dėl ko jūs susipykot vėl?- ir mano visa gera nuotaika subjuro.

- Nėra svarbu, Danielle. Nekreipk demesio. Viskas susitvarkys.- ji taip pasakė ir išskėtė rankas parodydama, kad nori apsikabinti. Apsikabinom ir taip stovėjom apie puse minutės.

- Gerai, turiu bėgt į darbą. Kavinė pati neatsidarys. Myliu, iki.- mane paleidus pabučiavo į viršugalvį ir išskubėjo į darbą.

- Mhm, ir aš myliu.- nusiunčiau jai oro bučkį ir durys užsidarė. Likau viena ir vėl.

Susikroviau savo kuprinę. Užkandau ir kaip tik išgirdau skambutį į duris.

Atidariau jas ir už jų stovėjo Ashley.

- Sveikaaaaaaaaa.- nusišypsojo ir įėjo į mano namus. Na žinoma. Jaučiasi kaip namie.

- Labas labas.- nusijuokiau ir uždariau duris.

- Tu jau? Gal jau galim važiuot, nes noriu dar spėt persirengt prieš kūno kultūrą.

- Nuo kada tu ją darai?- suprunksčiau. Nea Ashley ir sportas du nesuderinami dalykai.

- Tai vadinama progresu.- nusijuokė ji.

- Gerai aš tik užsidedu batus ir striukę.- pasakiau ir nuskubėjau į koridorių rengtis. Tikiuosi nieko nepamiršiu.

Įlipom į mašiną ir pasileidom mėgstamiausių dainų. Norisi bent truputį turėt gera dieną.

Pirma dalis beveik be veiksmo. Bet kita dalis bus veiksmo pilna, nes tikriausiai nuo kitos dalies prasidės visas įdomumas. Pasistengsiu įkelt po kokių 2 dienų :)