Laimė - fuck it

2.

Danielle pov. 

Mokykloj kaip visada. Nieko gero. Labai daug galvojau apie tėvus. Galbūt jums pasirodė, kad mano santykiai su mama yra geri, tačiau taip nėra. Mes pykstamės išties daug.

Todėl pats faktas, kad tėtis kol kas pagyvens kitur mane išties liūdina, nes su tėčiu daug geriau sutariu.

Norisi tėvams pasakyti, kad nesielgtų kaip maži vaikai. Bet aš visada pasirenku tylą. Manau taip geriau. Nesikišu.

Taip ir praėjo dalis dienos mokykloj. Visą laiką susimąsčius.

- Dani, kas tau yra?- paklausė Ashley, kai po pamokų ėjom iki jos mašinos.

- Nežinau, nujaučiu kažką labai negero.

- Vėl tu su savo nuojautom.- nors ir nemačiau, bet žinojau, kad ji pavartė akis ir surimtėjo.

- Taip, ir vėl.- nusišypsojau fake smile ir įsėdau į mašiną.

- Tėvai? Kažkas ne taip?- Ashley paklausė, nes žinojo mano dažną problemą.

- Jo.- šaltai atsakiau ir nusisukau į lango pusę.

- Kas nutiko?- jaučiau jos balse gailestį, nes jinai žino, kad mano tėvai visada visko prisigalvoja. Bet dar niekada nebuvo taip, kad jie sugalvotų pagyvent atskirai. Viskas kas būdavo, kad tėtis miegodavo ant sofos. Todėl dabar ne kaip jaučiuosi.

- Tėtis gyvens kitur, man sunku dėl to. Mama nesupranta manęs taip kaip jis. Išties bijau dėl jo. Kažkokia nuojauta visą dieną mane seka.- išreiškiau savo mintis garsiai.

- Ah, Dani..- ji atsiduso ir pažiūrėjo į mane užjaučiančiu žvilgsniu.

- Abi žinom, kad nieko nepakeisiu.- pavarčiau akis ir atsisveikinus išlipau iš mašinos, nes ji jau buvo privažiavus prie mano namų. Dar minutę ji pastovėjo prie mano namo, bet nuvažiavo. Žinau, kad skaudinu ir ją su savo nuotaikų kaita arba ne laiku ir ne vietoj mesta replika, bet kartais aš nesitvardau.

Grįžus namo mečiau kuprinę ant lovos ir nuėjau kuistis šaldytuve. Mama grįš šiandien apie 10, todėl esu visiškai rami.

Pasiėmus maisto ir įsijūngus televizorių sugalvojau paskambinti tėčiui. Ta nuojauta slegianti visą dieną manęs neapleido. Dėl to tik dar labiau noriu sužinoti ar viskas gerai.

Skambinau jau 5 kartus ir jis nerysio zonoj. Nesuprantu. Visada man atsiliepia.

Labai pradėjau pergyvent. Natūralu. Galbūt jam liūdna ir nori pabūti vienas?

*17:46*

Gavau skambutį iš Ashley.

- Labas, Dani, varom šiandien į vakarėlį? Tau reikia prasiblaškytt

- Nezinau, nera nuotaikos man

- Nu gi davaaai, prašauu.

- Nu gerai. Kada ir kur?

- Privažiuosiu 8 prie tavo namų.

-Okey

Padėjau telefoną. Nežinau kodėl nusileidau ir sutikau eiti į vakarėlį. Aš ten visai nenoriu. Bet manau, kad man reiktų nustot galvot apie viską taip įtemptai. Reikia pailsėt.

Kadangi tuoj 6 valandos vakaro, o mane pasiims 8 turiu 2 valandas. Nuėjau ruoštis.

Išsiploviau galvą ir susigarbanojau plaukus. Pasidažiau gana ryškiai, bet taip kaip man labiausiai patinka. Apsirengiau ir buvo jau 19:52.

Nusileidau laiptais žemyn ir užsidėjau juodus nike batus. Pasiėmiau telefoną ir piniginę.

Išėjau iš namų ir dar šiek tiek palaukiau Ashley kol ji atvažiavo.

Tėčiui daugiau paskambint nebebandžiau. Nenorėjau lįsti į akis.

Sveikoss:D Blemba pas mane 0 atsakingumo ir aš dalį įkėliau tikrai ne po 2-3 dienų, o po savaitės, o galbūt net daugiau. Labaaiii atsiprašau.
Kita dalis PRIŽADU bus tikrai su daug veiksmo arba bent jau bus ta dalis, nuo kurios prasides visas įdomumas.
Stengsiuosi nenuviltt.
Kadangi jau antra dalis tai norėčiau ir nuomonių:) Ar į pievas aš ar nelabai ir panašiai.

p.s. Žiūrėtoj euroviziją? Kas jums patiko? Man labai patiko beveik visi, kurie pateko į finalą. Bet žinoma favoritė Ievutė:) tas jos nuoširdumas..

ir dar sori už klaidas:/