SKAITINIAI PRIE KAVOS

''Iš daikto pozicijos...''

Nesuprantu kas daros, nes jau senokai šeimininkė mus belankė...Aš čia ne viena, mūsų daugiau nei trisdešimt. Ir visos laukiam jos – mūsų šeimininkės, kuri mums ne kas kitas, kaip pati dievaitė – didelėmis žydromis, it topazai, akimis, šviesiais, ilgais, nerūpestingai garbanotais plaukais, natūraliai putliomis rausvomis lūpomis. Nė vienas vyras nepraeina pro šalį jos nepastebėdamas, o ką jau besakyti, apie jos neapsakomai svaigų kvepalų aromatą... Aš ir dabar dar galiu jį jausti ant savęs, nors mes buvome gana senokai kartu...

Kad dienos mums čia, tamsoje, neprailgtų, kiekviena iš mūsų pasakojame istorijas – kur ėjom, ką matėm, kas mus lietė ir mus gyrė. Oi, kad jūs žinotumėt, kokių tik komplimentų ir pagyrų nesame girdėję!!! Kiekviena iš mūsų skirtinga tiek išvaizda, tiek charakteriu – plonutės, su nėriniais, spalvotos ar megztos... Vienos seksualios, o kitos patogios ir tokios nuoširdžios, kad norisi būti panašia į jas. Yra ir pasipūtusių, nes mat, jos ne kasdieninės – jos nevaikšto į parduotuves, kirpyklas ar darbą, o eina tik į brangius restoranus ir kitus prašmatnius vakarėlius. Su tokiomis mažiausiai turiu kalbos, nors jos ir gražios, bet jau labai užrietusios savo blizgančias nosytes...
Dar kitos –paprastos, bet elegantiškos, švelnios ir malonios kūnui. Tiesą sakant, jas šeimininkė dažniausiai ir renkasi. Aš irgi turbūt taip pat daryčiau, tad visai jos nekaltinu. Žinau, kad ateis diena, kai ji vėl mane pasirinks ir aš nekantraudama lauksiu kelionės nuotykio, nes niekada nežinom kur eisim.

Pagaliau! Didelės veidrodinės durys prasivėrė ir tapo šviesiau. Ji atėjo pas mus! 

Bet.... 

Ji mūsų nesirenka?! 

Ji tik mus švelniai suspaudžia ir... kas gi tai....?

Dar viena? Hmm... 

Mūsų jau trisdešimt aštuonios... Vietos vis mažiau ir mažiau... Turime spaustis arčiau viena kitos... Ji atsiduria šalia manęs ir aš jai nusišypsau... Ji graži,  lengva, su rausvomis gėlėmis tamsiame fone. Ji nauja, ji dar neturi savo istorijos, ji dar nežino, koks nuostabus jausmas yra būti išrinktai, kai gali matyti savo atvaizdą dideliame veidrodyje, bet svarbiausia – matyti savo šeimininkę gražią, pasitempusią, seksualią ir laimingą, ir žinau, kad aš prie viso to prisidėjau ;)

Ar gali atspėti, kas aš esu? :)

Kūrybinis tekstas parašytas atliekant ''Rašytojų akademijos'' namų darbą.