SKAITINIAI PRIE KAVOS

''Susitikimas Paryžiuje...''

Nuotraukos, su įrašu 'Paryžiuje', mirga po nosimi mano Facebook'o sienoje. ''Ech, – pagalvoju, - kada gi aš pati galėsiu pamatyti šį grožį gyvai?'' Ką aš žinau apie Paryžių? Ogi nieko(pagaunu save), apart Eifelio bokšto, skaniųjų kruasanų ir Luvro muziejaus. Dar yra, kažkur mintyse įstrigęs, tas vyriškos dryžuotos maikutės įvaizdis, matytas maisto laidoje apie Prancūziją. Ir Senos upė, kuria daromi kruizai turistams. Viskas. Daugiau nieko. Bet... Gal ir gerai, kad nieko nežinau apie jį. Nes... O jei įsimylėčiau Paryžių, bet taip niekada jo ir neaplankyčiau?

Visgi smalsumo vedama, įeinu į Google ir įrašau: Paryžius. Atsidarau galeriją ir žiūriu... Vasarą Paryžius atrodo nuostabiai. Giedrią ir karštą dieną kaip ši, ant parko pievelės jaukiai įsitaisę piknikauja šeimynos. Sausos žolės kvapas išduoda, kad neseniai pjauta žolė, kur dabar saulės atokaita mėgaujasi knygų skaitytojai. Kaip kokia Alisa stebuklų šalyje, atsidūriau Trocadero aikštėje. Pagaliau mes susitikom – aš ir jis, Eifelio bokštas. Taip seniai svajojau jį pamatyti, o dabar štai stoviu ir grožiuosi jo neapsakoma didybe. Nors dieną iš jo tik krūva metalo, gremėzdiškas statinys, naktį jis atrodo stulbinančiai gražiai, kai jo aukštą rėmą papuošia 20 tūkstančių lempučių.

Nesusilaikau, turiu būtinai ‚papostinti' Facebook'e. Atsisuku telefoną prieš save ir bandau pasidaryti ‚selfį', nors aš jų visai nedarau, bet... aš juk Paryžiuje! Nustembu, ką pamatau ekrane – jaunatviška suknelė, apnuoginusi vieną petį paslėpė mano tikrąjį amžių, o dideli saulės akiniai ir ryškios, raudonos lūpos, saulės apsupty, suteikė lengvo, vasariško seksualumo. "Tikra paryžietė"- kaip gerai pagalvojau apie save ir nejučia pati nusišypsau. Norėčiau dabar iš tos meilės užbėgti 1665 laipteliais į pačią Eifelio viršūnę ir pamatyti tą nuostabią panoramą iš aukštai, tačiau bijau, kad pritrūksiu laiko... Kažkoks keistas jausmas persekioja mane, kurio dar niekada nebuvau patyrusi.

Kol dar esu čia, noriu kuo daugiau visko pamatyti. Už akių užkliūna „Le Delis'' lauko kavinukė. Na žinoma, kas gi norėtų sėdėti tvankiame kavinukės viduje, kai lauke toks nuostabus oras, o nuo saulės slepia raudona stoginė. Juolab, kai čia pat groja ir gatvės muzikantai, kurių muzika, tiesą sakant, man visai patinka.Įsitaisau patogioje krėslinėje kėdėje, prie dviviečio staliuko. Nuo, ant sienos pakabintų krepšelių, dvelkia gaivus petunijų kvapas. Sėdžiu ir grožiuosi Paryžiumi. Atėjus maloniam padavėjui, nemokėdama prancūzų kalbos, parodau pirštu į meniu ir užsisakau garsiųjų kruasanų, bei šaltos ‚Frappe' kavos. Jau matau, kaip nuo staliuko prie staliuko, vaikštinėja prekeiviai, siūlydami magnetukus, pakabukus ir kitokius suvenyrus. Suvenyrų pardavėjas, prasmirdęs pigiu tabaku ir kažką prancūziškai marmėdamas, kiša man pakabukus su Eifelio atvaizdu ir rodo atkištus tris pirštus, taip suprasdama, kad kainuoja 3 eurus. Greitai piniginėje surandu 10 eurų ir išsirenku tris pakabukus – kaip gali grįžti be lauktuvių? Prekeiviui nusukus prie kitos kavinukės turistų, dairausi, kur gi ta mano kava.

Senos upe, po atviru dangumi, praplaukia baltas laivas, pilnas gerai nusiteikusių turistų. Ech, kaip norėčiau ir aš! Tačiau vėl mane persekioja tas keistas jausmas, kad pritruks laiko...Staiga gražią Paryžiaus idilę nutraukia griausmingas laivo signalas, sveikinantis likusius ant kranto. Žmonės jiems mojuoja atgal, o aš sugrįžtu į realybę. Mane apima liūdesys ir tai pastebi mano draugas.

-Ko nusiminusi? – pasiteirauja iškišęs galvą iš po savo laptopo. 

-Noriu (atgal) į Paryžių!...- patempusi lūpą, it maža mergaitė, atsakau.

-Aš irgi norėčiau...- atsidūsta ir toliau įknimba į savo darbą. Tęsiu nuotraukų žiūrėjimą internete, vis negalėdama atsistebėti naktinio Paryžiaus vaizdu naktį. Ne veltui jis vadinamas meilės miestu. Visai nesvarbu, koks bebūtų metų laikas, Paryžius nuostabus visada: tiek vasaros kaitroje, tiek žiemos kalėdinių lempučių simfonijoj. Mano žiūrėjimą nutraukė žinutės garso signalas Facebook'e. Matau, kad kažką parašė draugas. Atidarau žinutę, o ten randu atsiųstą nuorodą: „Jūsų rezervacija, 2 naktims Saint Severin viešbutyje Paryžiuje, patvirtinta''.  

Kūrybinis tekstas parašytas atliekant ''Rašytojų akademijos'' namų darbą.