Mano, dar ir taip neilgas gyvenimas, apvirto aukštyn kojom. Mes VĖL persikraustėm. Vėl nauja mokykla, nauji draugai... Nors mama sako, kad laikui bėgant apsiprasiu ir bus gerai, tačiau mane vis dar kankina senų namų ilgesys ir palikti draugai. Džiaugiuosi tik tuo, kad dar ne pavakarys, kad dar galiu pažaisti kompiuteriu, kad dar galiu negalvoti apie rytojų. Dievas mato, kaip aš to visai nelaukiu, nes puikiai žinau, ką reiškia būti naujoku klasėje - esi pastatomas prieš visą klasę, kaip ant kokios parodos, o į tave spokso mažų mažiausiai dvidešimt porų akių. Nekenčiu to jausmo.
_________
Rytas. Pirma diena. Nenoriai velkuosi dešimtoko tamsiai žalios spalvos švarką, seguosi pilką kaklaraištį. Į vidinę švarko kišenę įsikišu nutildytą telefoną, prigriebiu ausinukus, porą kartų vonioje pasipurškiu tėvo kvepalais ir nužvelgiu save veidrodyje. ''Sėkmės'' - mintyse sau pasakau. Mokykloje, jau koridoriuje mane pasitinka mokyklos direktorė. Pirmą kartą matau tokią jauną direktorę. Trumpi juodi plaukai, didelės mėlynos akys, ryškūs skruostikauliai ir klasikinis pilkas kostiumėlis puikiai pabrėžė jos asmenybę. Šnekučiuodamiesi priartėjome prie klasės durų. Taip. Vėl atsidūriau dėmesio centre, vėl į mane spoksojo daugybė naujų akių. Tik kažkodėl atrodė, kad nejauku buvo jiems, o ne man. Gal dėl to, kad aš jau buvau įpratęs. Mokytoja, gaila, neprilygo direktorei. Su akiniais ant nosies galo ir susuktu, žilstelėjusių plaukų kuodu, labai priminė mūsų surūgusią kaimynę, iš antros laiptinės. Nužvelgiau akimis klasę - mergaitės sėdi su mergaitėmis, 'bachūrai' su 'bachūrais'. Kaip visada, mergaitės pasirinkusios priekinius suolus, berniukai - 'galiorką'. Akimis randu tris laisvas vietas, kur galėčiau atsisėsti: dvi iš jų - prie mergaičių, o kita - šalia apkūnaus, tamsiai ryžų plaukų, strazdaniaus.
-Pristatau jums naują klasės draugą Tadą. Tadas Tigras persikėlė pas mus iš Pakruojo ''Atžalyno'' gimnazijos, tad prašau gerbti ir mylėti,- išgirdau mokyklos direktorę pristatant mane. "Na, dabar jau prasidės...''- pamaniau sau.-Cha, tigras! Tigriuką turim! Kiss kiss kiss..... - ilgai laukti nereikėjo, kai pasigirdo pašaipus, lyg kačiuko kvietimas, komentaras, kažkur iš galinių suolų. Yep*, tai buvo tas pats apkūnus berniokas iš galo, dabar sėdėjo išsišiepęs, pamalonintas savo aštraus liežuvio. Dar niekada nebuvau matęs tokios didelės tarpdantės. Man tai buvo lyg spyris į šikną, tad net pats nepajusdamas atrėžiau:-Geriau jau būsiu tigras, nei, kad cinamoninė bandelė, kaip tu!Nežinau iš kur tą akimirką atradau tiek drąsos (o gal naglumo), taip pasakyti girdint ne tik mokytojai, bet ir direktorei. Klasėje juoko banga nuvilnijo tarsi garvežys. Prunkštė net ir mergaitės, mandagiai prisidengusios ranka burnas.-''Cinamoninė bandelė''! Geras!!! - dar kažkas iš berniukų garsiai nusijuokė, aiškiai mesdamas žvilgsnį į storuliuką. Akimirką man net pagailo jo. Sėdėjo visas išraudęs, o nuo strazdanų veidas pasidarė dar tamsesnis. -Žiūriu, tamsta, humoristas tu čia pas mus būsi,- pasakė mokytoja, kilstelėjusi lūpų kampučius, nenorėdama išsiduoti, kad ir ją mano atkirtis prajuokino. - Eik, sėsk pas savo naująjį draugą, kad jau ''susipažinot''. Esu tikra, kad tapsite geriausiais draugais ...
Kūrybinis tekstas parašytas atliekant ''Rašytojų akademijos'' namų darbą, tema - jumoristinė scena mokykloje, panaudojant duotus raktinius žodžius.Veikėjai: mokytojai ir mokiniai. Raktiniai žodžiai: pavakarys, koridoriuje, mama, bėgant, tigras, Dievas, cinamoninė bandelė, ilgesys, tamsta, spyris, aukštyn kojom, garvežys.
YOU ARE READING
SKAITINIAI PRIE KAVOS
PovídkyYra moterų, kurios nemėgsta kavos. Yra moterų, kurios nemėgsta arbatos, tačiau turbūt neatsiras nė vienos moters, kuri nemėgtų pasidaryti ''kavos'' pertraukėlės sau - pasimėgauti mėgstamo gėrimo aromatu, pasmaližauti plytelę šokolado ar tiesiog kažk...