SKAITINIAI PRIE KAVOS

''Kalta be kaltės''

Karinai visad patiko vyrų rodomas dėmesys. Tiesą sakant, ji jo niekada nestokojo. Ilgos kojos, šviesūs plaukai ir tas paslaptingai žavingas jos žvilgsnis – vyrai jame skęsdavo, vos tik pažvelgę į tas viliokes.

Karina žinojo, kad vyrai ją ryja akimis ir ji tuo didžiavosi. Jai patiko, kad yra geidžiama vyrų. Visų vyrų. Tačiau ją pačią domindavo tik tie, kurių ji turėti negalėjo. Ji buvo iš tokių moterų, kuriai flirtas buvo kaip antras, galima sakyti, šventas vardas. Ji galėjo flirtuoti su keliais vyrais iš karto, nejausdama, kad žaidžia kitų jausmais ir ją tai uždegdavo. Būtų viskas idealu, jei ne viena, mažytė detalė – ji buvo ištekėjusi...
Kad Darius jai neabejingas, ji suprato iš karto, kai pirmą kartą netyčia prie jos prisilietė savo kūnu. Ji pajuto susilietusių kūnų energiją, sulėtėjęs kvėpavimas ir atsiradęs geismas vedė ją iš proto. Žaidimas prasidėjo. Tai turėjo būti labai subtilus žaidimas, žaisti taip, kad niekas nieko nepastebėtų ir ji pati nuo to nenukentėtų. Vienintelė žaidimo taisyklė – neįsimylėti.

Aistra augo kasdien – prasidėjo dažnesni prisilietimai, slaptas bendravimas monitoriaus ekrane, slapčia siuntinėjamos žinutės, asistavimas einant į kopijavimo kambariuką ar tiesiog pasidaryti kavos... Darius buvo tikrai išvaizdus vyras – aukštas, stipraus kūno sudėjimo, egzotiško įdegio, tamsių plaukų, tamsių akių ir tas šelmiškas, nesiskutusio vyro įvaizdis... Jis visada būdavo pasitempęs, mandagus, gerų manierų. Tikriausiai tas pačias savybes kadaise pastebėjo ir dabartinė jo žmona.

Tą vakarą, sutapimas ar ne, bet visi pasiliko dirbti ilgiau. Diena buvo be galo ilga ir varginanti.-Nori kavos? Man dar reikia vieno puodelio, - staiga išgirdo Dariaus balsą sau už nugaros ir pajuto jo rankas ant savo pečių.-Einu ir aš kavos, man jos prireiks, laukia ilgas vakaras, - visai be nuotaikos, atsakė Karina.Darius matė, kad Karina iš tiesų atrodė pavargusi.-Tu gerai jautiesi? Atrodai išblyškusi, - perbraukdamas smiliaus išorine puse per skruostą paklausė jis.-Turi būti gerai, kitaip negali būti...Darius žvilgtelėjo link durų, įsitikino, kad niekas neateina, pasitraukė ją arčiau savęs ir abiem rankom suėmęs jos veidą, vos vos liesdamas savo lūpomis, pabučiavo... Taip nedrąsiai, taip lengvai, tarsi drugelis būtų nutūpęs ant lūpų, o ne vyro bučinys... Karina pažvelgė jam į akis... Jis užkišo jai plaukų sruogą už ausies... Jų gilų žvilgsnių giją nutraukė verdančio vandens garsas.-Pasilik dar po darbo.... – tyliai sušnabždėjo praeidamas.

Tą minutę Karina apie darbą jau nebegalėjo galvoti. Apie namuose jos laukiantį vyrą, irgi.
Mintyse draikėsi kaltės ir geismo jausmai, bet širdis skaičiavo iki aistros likusias minutes... Ji nujautė, kas laukia po darbo, ji žinojo, kad tam negalės atsispirti, ji žinojo, kad namo eis su kaltės apdaru, bet tai jos nestabdė...

Kad nekiltų įtarimų, iš ofiso išėjo kartu su kitais bendradarbiais. Tas geidulingas laukimas vertė jos širdį plakti taip stipriai, kad rodos, išgirs šalia stovintys kolegos. Atsisveikino su visais prie durų ir kiekvienas patraukė link savo mašinų. Tai buvo puikus scenarijus geismo žaidimui, niekam nesukeldami įtarimo, galėjo toliau šnekučiuotis eidami į mašinų aikštelę.-Į namus? – nedrąsiai jis paklausė.-Į namus... – iškart atsakė, bet balse galėjai jausti nusivylimo gaidelę. Juk ji tikėjosi, kad....-Tavo... ar.... mano? – antro klausimo sulaukė Karina.-....prie upės, už sandėlių?- pasiūlė vietą, kur ją veždavosi, tuomet dar būsimas, vyras. Dariaus veide suglumimą pakeitė šypsena.
-Būsiu, - mirkteli akimi ir paspaudęs raktų pultelį atsirakino mašiną.

Nieko nelaukę, sėdo abu už vairo ir abu pasuko į priešingą pusę, nei įprastai. Sustojusi prie raudono šviesoforo, Karina dešiniame veidrodėlyje matė, kaip Dariaus mašina priartėja ir įjungia dešinį posūkį.Kol stoviniuoja prie šviesoforo, Karina greitai pasitepa lūpas balzamu, šįkart rausvą blizgį teks pamiršti – negali būti jokių klaidų... Greitai į burną įsimeta mėtinės kramtomos gumos ir dar spėja pasikvėpinti savo mėgstamiausiais saldžiais, it nuodėmė, kvepalais. Prie upelio netruko atvažiuoti. Tokiu metu jau mašinų mažai būna, o ypač vietose kaip ši. Karina pasistato savo mašiną, užkiša rankas už nugaros ir su lengvu kūno šiurpuliuku, atsirėmusi laukia . Dar keli žingsniai ir jis bus arti jos... Darosi karšta...Darosi velniškai karšta... Aistra, tvyranti tarp kūnų, darosi nevaldoma...-O tu drąsi moteris, - šiek tiek sarkazmo įpynęs pasakė Darius.-Tu irgi vedęs... – ir ji žodžio kišenėje neieškojo.-Tu tiesiog varai mane iš proto... Tavo kūnas.... - aistros pilnos akys lakstė nuo jos krūtų tai aukštyn, tai žemyn, mėgaudamasis kiekvienu kūno lopinėliu. -...aš noriu tavęs....Suėmęs jos abi rankas ir iškėlęs į šonus, pasinėrė į jos minkštas, persikais kvepiančias lūpas... Bučiavo taip, kaip godžiai geria vandenį ištroškęs... Daugiau jau nebuvo drugelio prisilietimo, kaip tada. Bučiavo taip, kaip tik gali bučiuoti aistringas vyras...

Darius žinojo, kad Karina ne šiaip moteris, kuriai reikia širdelių ir romantikos. Jai reikėjo nuotykio, adrenalino, aistros... Tad suėmęs savo ranka abu jos riešus, kita ranka pamažu atseginėjo likusias palaidinės sagas, kol pasiekė liemenėlę. Švelniu judesiu perbraukęs ranka nuo kaklo žemyn, per krūtis, per liemenį iki pilvo apačios, apsuko ją veidu į mašinos langą, nuo pečių nutraukęs ploną palaidinę, pamažu išlaisvino jos krūtis. Savo bučinį pradėjo nuo ausies ir tęsė link kaklo, rankomis glamonėdamas jos spenelius. Karina stovėjo rankomis įsirėmusi į mašiną ir tirpo aistros liepsnose. Ji atlošė galvą palytėta malonumo ir jos ilgi šviesūs plaukai plaikstėsi šiltame vasaros vėjyje... Karina atsisuko veidu į jį, paėmė už rankos ir nusivedė prie mašinos kapoto, kur toliau godžiai bučiuodama, atseginėjo jam diržą.Staigiu vienu judesiu Karina atsidūrė pilvu žemyn ant mašinos. Palenkęs ją ir atkėlęs jos, kelius nedengiantį, sijoną, lengvu judesiu nuslinko medžiagos gabalėlį, dengiantį intymiąją kūno vietelę. Ji jautė kaip viena jo ranka tvirtai laikė jos sprandą, o kita lietė jos dailų ir stangrų užpakaliuką, derančiais su jo kūno ritmiškais judesiais... Karina maudėsi malonumo sukūriuose, išjausdama kiekvieną jo judesį, kiekvieną jo įėjimą... Ji troško, kad jis nesustotų, kad tai nesibaigtų, kad tas „pelenės'' laikrodis, dar nemuštų dvyliktos valandos.... Ji išsitiesia, visu kūnu atsisuka į jį, kad pamatytų jį užvaldytą aistros, kad galėtų vėl pasimėgauti jo tvirtu kūnu... Apsiveja jį kojomis ir prisitraukia artyn... Atsiremia rankomis ir kilsteli aukštyn visu kūnu, taip palengvindama jam kelią į ją....
„Nuodėminga... Kalta... Išdavikė...'' – beldėsi mintys į Karinos galvą. Tačiau jos kūnas atmetė visus šiuos kaltinimus, leisdamas jai dar pasimėgauti šia akimirka.

-O tu drąsus... Ne kiekvienas taip elgtųsi su dama, - tai buvo pirmi Karinos ištarti žodžiai, po nuodėmingo susiliejimo.-Su dama taip, o ištekėjusios kitaip ir nenorėtų, ar gi ne? – Dariaus veide matyti seksualios skruosto duobutės, kada šelmiškai šypsosi.-Jei jau taip gerai išmanai ištekėjusių moterų psichologiją, gal žinai ką šiuo metu galvoju? – sagstydamasi palaidinės sagas pašaipiai paklausė.-Žinoma, kad žinau,- užtikrintai atšauna, apkabindamas ją iš nugaros. – Mes dar čia sugrįšim... – tyliai sušnabžda jai į ausį...

Kūrybinis tekstas parašytas atliekant ''Rašytojų akademijos'' namų darbą, intymumo tema.