Viskas prasidėjo ankstų rytą, kai saulė dar tik kaišiojo galvytę. Aplinkui vyravo nemaloni tyla. Tyla, kuri vertė mąstyti, spėlioti, sekti. Kartais retsykiais, jog man imdavo atrodyti, kad virtau milicininke.
Ankstų rytą prie ežero sėdžiu ir uostau gryną orą, kvėpuoju juo, mėgaujuosi.
Staiga kažkas baisiai, riaumojančiu balsu vaitoja. Vaitoja, taip garsiai, jog man net ausis užima.
-Kūgi? Tu čia dirbi?- surėkia padaras didelėmis žaliomis akimis.
Nusikvatojau. Aš nieko nedariau tiesiog vėpsojau į jį, o jis išsižiojo ir mane prarijo.
~kaimomergina~
YOU ARE READING
Žemė, vanduo ir dangus
RandomŽemėje, vandenyje ir danguje verda gyvenimas. Visokios būtybės patiria įvairius nuotykius, tokius kurių žmonės nei matė, nei girdėjo. Nematomos skraido laumės, undinės nardo vandeny, raganos medžio drėvėje verda kerus. Kiekviena būtybė turi savo ist...
