Mieganti Rožė

20 Dalis

Mieganti Rožė
20 Dalis

Nespėjusi sureguoti jau sėdėjau Harry mašinoje.
-Mums reikia pažiūrėti kas ten nutiko. ,- pasakiau ir bandžiau išlipti,bet durelės buvo užrakintos.
-Atrakink tuojau pat! ,- surėkiau vaikinui į veidą. Jis užvedė automobilį ir be galo greitai išvažiavo iš kiemo.
-Ka tu darai?!? Ten mano tėvai! ,- toliau rėkiau, bet vaikinas nekreipė dėmesio. Tiesiog važiavo toliau.
Negaliu patikėti, kad jis taip pasielgė.
-Tu rimtai? Ten mano šeima. ,- kalbėjau dar su trupučiu vilties, kad apsisuksim ir grįšim pažiūrėti kas ten įvyko, bet nieko.
-Sumautas asilas. ,-sumurmėjau.
-Gražuole rink žodžius. Nepamiršk, kad aš gelbėju tavo sėdyne. Taigi prašau mandagiau.
-Kaip pasakysi, nes gi tu čia vadovauji. ,-toliau murmėjau.
Harry staigiai sustabdė automobilį.
-Pirmyn. Eik. ,- pasakė ir atrakino mašinos dureles.
Šiek tiek sutrikusi išlipau iš mašinos ir bėgte pasileidau namų link.
Nuvažiave jau buvome gan toli, todėl bėgti teko nemažą atstumą.
Vos tik pravėriau namų duris pamačiau mama ir tėtį besišnekučiuojančius.
Susiraukiau.
-Kur buvai? ,-paklausė tėtis.
-Lauke. ,-sumurmėjau.
-Ar girdėjot kluksma? ,- žiūrėjau tiesiai į mama, nes galiu prisiekti klykė ji.
-Ne mieloji, gal tu karsčiuoji? ,- nusijuokė ši.
Stovėjau ir negalėjau nieko suprasti.
Kas po velnių čia vyksta?
Užlipai laiptais į savo kambarį. Jis visas buvo sujauktas. Viskas išmėtyta.
-Kas per.. ,-sumurmėjau. Man juoktis ar verkti? Atrodo viskas slysta iš po kojų. Turbūt aš kraustausi iš proto.
-Taip, aš išprotėjau. ,- sušnabždėjau pati sau.
-Dėja turėsiu tave nuvilti Esme, tu neišprotėjai. ,-išgirdau jau pažystąmą  balsą už savęs. Tą akimirką susigraudinau. Puoliau vaikinui į glėbį ir stipriai apkabinau.
Harry ramiai glostė man plaukus.
-Viskas gerai. Bet mums tikrai reikia keliauti. ,- pasakė. Palinksėjau.
Vėl nežinia kaip atsidūriau jo automobilyje.
Labai ilgai važiavome tylėdami. Manau netgi buvau užmigusi.
Vis svarsčiau apie savo gyvenimą iki pasirodant Harry. Viskas buvo taip paprasta ir ramu, o dabar...Net nežinau ar aš vis dar sveiko proto, ir ar išvis liksiu gyva.
-Atvažiavom. ,- pasakė. Apsižvalgiau. Buvome prie didžiulo namo.
Lėtai išlipau iš automobilio pasitikti savo nenuspėjamo likimo.