Chills & Thrills

2.

Nuskambėjus skambučiui skelbiančiam pamokų pabaigą Marija negalėjo nuslėpti palengvėjimo. Ji brovėsi pro bandomis vaikštančius pirmokus ir net nusipurtė prisiminusi pirmuosius savo metus gimnazijoje. Mokyklos mažyliai buvo brutaliai ir akivaizdžiai stumdomi vyresnėlių. Tokios jau nerašytos taisyklės ir visiems teko tai patirti. Niekas iki galo ir nežino kas sugalvojo tokią nehumanišką tradiciją, bet laikui bėgant viskas darėsi gana aišku. Naujokai buvo erzinantys ir plaukiojantys savame pasaulyje - nuolat nerandantys kabinetų, bandantys atrakinti ne savo spinteles ir baisiausia iš visų - vaikštantys po keturiasdešimt iš paskos, nes bijo pasaulio, ar dar kažko.

Vos ne vos prastumdžiusi tas bjaurybes, ji tiesiogine to žodžio prasme išbėgo į kiemą. Oras buvo pasitaisęs - iš smulkių debesėlių kyšojo saulė, o nuo medžių nekrito nei vienas lapelis, buvo tyku ir gera. Marija nusivilko Ralph Lauren smėlio spalvos megztuką V kaklu, ėmė grūsti jį į rankinę ir pastebėjo, kad su savimi išsinešė keletą Garšvos knygų apie neoromantizmą ir popartą kol su mokiniais švarino palėpę dėl filmų nakties. Mintyse nusikeikusi visais rusiškais keiksmažodžiais kokius tą sekundę prisiminė, Marija apsisuko ant kulno, gąsdinančiai kaukšėdama savo sunkiais batais vėl alkūnėmis skaudžiai stumdė sutrikusius pirmokus ir veržėsi atgal į mokyklą.

Kol užlipo niekad nesibaigiančiais laiptais į palėpę ji bjauriai sušilo ir susinervino dar labiau. Įėjusi į pustuštį kabinetą Marija savo mėgstamiausią mokytoją rado ne vieną. Kartu su juo buvo nematytas vaikinas. Abu pašnibždomis intensyviai diskutavo ir Marija nenorėjusi trukdyti ėmė tykinti atgal, link durų, tačiau užkliuvo už kampe pastatytos ąžuolinės skrynios dangčio, vos nepergriuvo ir atkreipė vyrų dėmesį. Atgavusi pusiausvyrą ji atsisuko į juos ir pajuto kaip skruostus išmušė raudonis. Į ją spoksojo išsigandusios Garšvos akys ir dar vienos, nematytos. Vaikinas buvo be galo dailus - Marija net sulaikė kvapą ir negalėjo atplėšti akių nuo jo drovios šypsenos. Nepažįstamasis atrodė lyg nužengęs iš devyniasdešimtųjų: apsivilkęs nudriskusius juodus džinsus ir rusvą velvetinę striukę (kuri atrodė kaip tikras antikvarinis lobis ir prašėsi būti pavogta). Faktas, kad jo žalios, išmintingos akys spitrijo į josios, o ant galvos tupėjo kuokštas netvarkingų karamelinių garbanų Marijai visiškai nepadėjo lengviau kvėpuoti. Ji visiškai sutriko, nes dar niekad nebuvo sutikusi dešimt kartų žavesnės ir garbanotos Džonio Depo versijos. Ir išviso, ją ėmė pyktis, kad ją šitaip paveikė vaikinas. Taip niekada nebūdavo ir neturėjo būti.
Atsibudusi iš savo trumpos tranzo būsenos Marija atsiprašiusi mokytojui į rankas įgrūdo knygas ir kažką neaiškiai suburbėjusi iškūrė iš kabineto.

Trečią kartą perbėgusi dabar jau pustuštę mokyklą ji pagaliau atsidūrė automobilių stovėjimo aikštelėje ir nužingsniavo iki balto mersedeso, kuriame sėdėjo Milda ir Sofija, bei laukė savo paklydėlės draugės. Užtrenkusi duris ir numetusi savo rankinę ant kilimėlio, Marija šimtąjį kartą giliai atsiduso ir sudribo ant galinės sėdynės. Sofija pakėlusi antakį atsisuko ir paklausė:

-Mažoji, tau viskas gerai?

Marija palinksėjo galva ir atrėmė kaktą į šaltą lango stiklą:

-Daugiau mažiau.

-Sunki diena?- susirūpino Milda ir nelaukusi atsakymo linksmai ėmė tauškėti, kaip nuostabiai baigsis ši antradienio popietė dėka mimozų.
Marija garsiai ėmė juoktis ir pasilenkė pagarsinti radijo. Merginos ėmė vaipytis ir dainuoti Vanesos Paradis dainą Joe le taxi. Marija atsidarė langą ir iškišusi galvą mėgavosi jai plaukus betaršančiu vėju ir gražiomis miesto gatvėmis. Jai iškart pasidarė smagiau - lengvas jaudulys susikaupė pilve, kai ėmė mąstyti apie prieš paskutinius metus mokykloje ir ką naujo jie jai atneš. Ar ji ir vėl su draugėmis velsis į begalines nesąmones iš kurių tik pats Dievas žino kaip jos išsisukdavo, o gal jos liausis šėliojusios ir surimtės? Juk kitaip nei Marijos, Mildos su Sofija lauks baigiamieji egzaminai ir gąsdinanti, bet kartu ir jaudinanti suaugusio žmogaus atsakomybė. Jos mintys nukrypo prie pas Garšvą buvusį vaikiną. Marija mintimis šukavo visas mokyklos klases ir jose esančius vyriškosios giminės atstovus, tačiau šio egzemplioriaus niekaip neatpažino. Ji nusprendė, kad egzistuoja trys variantai: pirmasis, per vasarą vaikinas numetė svorio, pasidarė plastinę operaciją ir įsigijo stilistą, antrasis - jis net neina į jos mokyklą, o yra Garšvos sūnus, ar sūnėnas ir trečiasis, kad jis yra naujokas. Tai būtų labiausiai tikėtina, tačiau kartu be galo keista, nes per visus savo mokymosi gimnazijoje metus ji nebuvo sutikusi nei vieno naujoko, neskaitant pirmokų, kurie nesiskaito, nes kitaip nevyktų joks kaitos procesas. Užsisvajojusi ji nepastebėjo, kaip greitai jos atsidūrė prie Mildos namų durų, kur jų laukė tradicinis turtingų ir suktų mergaičių nusilakimas vidury mokyklos savaitės.